Pagal M. K. Oginskio priesakus sūnui

TERITORIJA

Režisierius: Aušra Pukelytė
Trukmė: 1 val.
Vizualizacijos režisierius – Ričardas Matačius
Scenografijos ir kostiumų autorė – Urtė Rimkevičiūtė
Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis
Operatorius – Adomas Jablonskis
 
Premjera 2015 m. gegužės 26 d.
 
Vaidina:Dovilė Šilkaitytė, Dalia Morozovaitė ir Aleksas Kazanavičius. 
 
Vaizdo epizoduose filmavosi: Andrius Bialobžeskis, Gabija Jaraminaitė, Augustas Gradauskas bei Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtiniai.
 


Bilietų pirkimas - pasirinkite datą:

Bilietų nėra
2017-04-25 - 18:00

Aprašymas

Jaunimui skirtą spektaklį „Teritorija“ pagal žymaus kompozitoriaus, visuomenės ir politikos veikėjo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) unikalų XIX a. pradžios tekstą – priesakus sūnui – sukūrė aktorė Aušra Pukelytė.  Ji kartu su kino režisieriumi Ričardu Matačiumi kvies pasvarstyti kokiomis vertybėmis gyvena šiuolaikiniai jaunuoliai, kiek svarbus yra tėvo ir sūnaus ryšys ir kaip jis lemia jauno žmogaus savijautą, žengiant savarankiško gyvenimo keliu.

Aktorė A. Pukelytė jau keletą metų veda vaikams ekskursijas po Jaunimo teatrą. Beveik visada jos prasideda nuo pasakojimo apie Mykolą Kleopą Oginskį, žymiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorių ir jo garsią giminę, rezidavusią Vilniuje, Arklių gatvėje stovinčiuose rūmuose. A. Pukelytė ieškodama medžiagos, perskaitė 1822 metais, kunigaikščio rašytą laišką savo keturiolikmečiui sūnui Irenėjui, kuris ruošėsi išvykti į Italiją tęsti mokslų. Diplomatas pateikė keturiolika savidrausmės patarimų – savotiškų taisyklių, kaip elgtis gyvenime, kad būtum sėkmingas ir gerbiamas aplinkinių. M. K. Oginskis įžangoje rašė: „Vaikeli mano, tu palieki tėvų namus ir nuo šio žingsnio prasideda naujas tavo gyvenimo etapas <...> Nuo šiol nebebūsiu tavo vedlys, bet šis laiškas kalbės mano lūpomis ir perduos mano patarimus bei nurodymus, galbūt net ir paskutinę valią, jei Apvaizda nesuteiks laimės dar kartą tavęs išvysti.“

 „Pradėjau galvoti, o ką aš pasakyčiau, prieš išsiskirdama su savo paaugliu sūnumi ir ką apskritai jam dažniausiai sakau: „ar pavalgei“, „kaip sekasi“, „kiek gavai“, „eik nuo kompo“, „pašerk šunį“, – sako spektaklio idėjos iniciatorė, aktorė  A. Pukelytė. – Mokykloje mokomės fizikos, istorijos, matematikos, o būti tėvais mūsų niekas nemoko“.

Priesakuose išdėstytos  mintys paliečia pagarbos, religijos, disciplinos, mokslo bei daugelį kitų svarbių temų, į kurias, premjeriniame spektaklyje, bus siekiama pažvelgti iš šiuolaikinio konteksto perspektyvos.   

Režisierės vaidmenyje debiutuojanti A. Pukelytė teigia, jog mąstydama apie tai, kokiu būdų M. K. Oginskio tekstą būtų galima perkelti į sceną, pirmiausia, iškildavo vizualiniai, kinematografiniai sprendimai. Buvo nuspręsta pasitelkti šiuolaikines medijas, kurios ne iliustruotų, bet išplėstų spektaklio erdvę ir taptų svarbiu istorijos pasakojimo dalyviu.  Į kūrybinį procesą įsitraukė kino režisierius Ričardas Matačius.  Jis kartu su režisiere kūrė visą filmuotą spektaklio medžiagą ir videoprojekcijomis transformavo Didžiosios scenos erdvę, kurios viduryje sėdės žiūrovai.  R. Matačius pripažįsta, jog šis projektas yra didelis iššūkis, leidžiantis dalyvauti savotiškame kino ir teatro eksperimente.  „Sudėtingiausias dalykas yra suprasti, kaip tam tikri kino dalykai veikia teatro scenoje. O tai sužinosime tik galutiniame variante, kuomet susirinks žiūrovai“, – sako R. Matačius, kurio siekis yra įvairiomis techninėmis priemonėmis sukurti intymią, „keistą“ spektaklio atmosferą.

Į spektaklį kviečiami ne tik vyresnių klasių moksleiviai, bet ir jų tėvai. Tokiu būdu, stengiamasi paskatinti dviejų kartų dialogą.  Anot A. Pukelytės, Lietuvoje jaunimui kuriami spektakliai, retai atitinka daugumos paauglių realybę: „jie dažniausiai pasakoja apie narkomanus, žudikus, savižudžius, kitaip tariant – apie asmenybes, kokių aš gyvenime retai sutinku. Norėjau sukurti spektaklį apie tuos, kurie išoriškai niekuo neišsiskiria, viską slepia viduje, apie stiprius vienišius, nedrąsiai tampančius suaugusiaisiais“.



Galerija