Žmogus iš žuvies

RežisieriusEglė Švedkauskaitė
VaidinaMatas Dirginčius, Ieva Kaniušaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė
DramaturgasAsia Vološina
Režisieriaus asistentasJustina Mykolaitytė

APRAŠYMAS

Eglė Švedkauskaitė: „Žmogus iš žuvies“ – lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos. Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?