Pagal Rimvydo Stankevičiaus poeziją

Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai

RežisieriusAndrius Bialobžeskis
VaidinaMindaugas Ancevičius, Aldona Bendoriūtė, Andrius Bialobžeskis, Emilija Jaujininkaitė
Režisieriaus asistentasLukas Petrauskas
ScenografasNeringa Keršulytė
Video dailininkasKornelijus Jaroševičius
Muzikos atlikėjaiMantvydas Leonas Pranulis, Haroldas Parulis, Domantas Razmus
Premjera 2019 m. sausio 18 d.
Trukmė 1 val. 30 min.
Lapkričio 21 d.18:30Studija

APRAŠYMAS

DĖMESIO! Žiūrovai į teatro fojė įleidžiami likus 30 minučių iki spektaklio pradžios. Vėluojantys asmenys į spektaklį neįleidžiami.

Spektaklio metu naudojami mirksinčios šviesos efektai.

Aktorius Andrius Bialobžeskis pristatė savo autorinį darbą Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus trijų dalių rinkinio Valhala eiles. Per jį aktorius siekia perteikti ne tik dvasinį ryšį su jam artimu poetu, bet ir savo asmeninę patirtį.

Rimvydas Stankevičius gimė 1973 m., Elektrėnuose. Studijavo Vilniaus universitete lituanistiką, yra įgijęs lietuvių literatūros magistro laipsnį. Autorius debiutavo būdamas dvidešimties, 1993 m., kai keli jo eilėraščiai pateko į Poezijos pavasario almanachą. Po daugiau nei penkiolikos rašymo metų poetas pelnė pirmąją – to paties Poezijos pavasario – premiją ir tapo plačiau žinomas Lietuvos skaitytojams. Po to sekė dar ne vienas apdovanojimas (tarp jų – 2011 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už knygą Patys paprasčiausi burtažodžiai (2010 m.), 2013 m. įteikta LATGA-A aukso žvaigždė). Iki šiol poetas yra parašęs 7 poezijos, 2 eseistikos ir 1 pasakų knygą. Stankevičius yra dirbęs reporteriu dienraštyje Respublika. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą Kultūros spąstai. Autoriaus poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kt. kalbas, publikuota užsienio almanachuose. Autorius žinomas ir teatro scenoje: pagal Stankevičiaus inscenizaciją 2000 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis Stop mašina, kurį režisavo aktorius Saulius Mykolaitis. 2002 m. kartu su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą Jūratė ir Kastytis, 2014 m. parašė libretą oratorijai Sakurų prisiminimai, pastatytai Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Tebūsiu prakeiktas, jeigu poezija – tik pasimėgavimas gražiais kalbos ornamentais vaikiškame kaleidoskope, jeigu ji nėra slaptaraštis, kūlgrinda, vedanti aukštyn. Juk gera poezija visada yra šiek tiek ir malda, šiek tiek ir užkeikimas, šiek tiek ir muzika, šiek tiek ir šviesa. Net jeigu ir Valhalos tamsybėse spingsinti, – sako poetas. Stankevičiaus poezijos trilogija Valhala, kurią sudaro knygos Laužiu antspaudą, Patys paprasčiausi burtažodžiai, Ryšys su vadaviete, yra vertinama kaip viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio lietuvių poezijos rinktinių.

Andrius Bialobžeskis: Tai yra poezijos spektaklis: intensyvus, trūkčiojantis, atmosferiškas. Kaip kardiograma. Krintanti ir kylanti gyvenimo linija, kurioje Rimvydo Stankevičiaus tekstas yra spektaklio alfa ir omega. Jo tekstai labai asmeniški. Jei rašyčiau eilėraščius, jie atrodytų labai panašiai. Su Rimvydu iš tiesų kalbame ta pačia kalba. Bet, kadangi Rimvydas visa tai jau yra parašęs, nėra čia ko rašyti man. Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija... Ten slypi daug pojūčių, patirčių, todėl ir reviziją reikia daryti drąsiai, negailint savęs. Na, tokį švelnų skrodimą – su krauju ir ašarom...

Pasaulis ir jo šešėliai, gundymai ir kova su jais – tokios esminės temos. Galima sakyti, daugiaveidis AŠ, klaidžiojantis savo miražuose: tamsa ir šviesa, išbandymai ugnimi ir vandeniu, ligoninės, bažnyčios, ieškojimai ir nusivylimai. Visa tai ir begalę kartų daugiau slepiasi tekstuose, todėl norėtųsi, kad spektaklyje aidėtų tiek vyriškas, tiek moteriškas balsai. Tai – kelionė iš tamsos į šviesą, pasirinkimas: kurioje pusėje stovėsi prasidėjus Armagedonui?

Rimvydo tekstuose esama žmonių, kurie savo šviesą paliko mums. Jų nebėra, nors kadaise ėjome kartu su jais. Turiu vieną Sauliaus Mykolaičio fotografiją. Ją šiaip ne taip gavau. Ši Butauto Barausko daryta nuotrauka yra labai reta, mažai kas yra ją matę: Saulius sėdi, kojas įmerkęs į dubenį, rūko cigaretę ir žiūri. Ji ir buvo mano įkvėpėja, nuo jos prasidėjo vaizdinės jungtys su Rimvydo tekstų metafizika. Saulius buvo mano ir Rimvydo draugas, todėl norisi atiduoti jam duoklę. Beje, „Valhalos" rinkinyje yra du eilėraščiai, kuriuos Rimvydas skiria Sauliui, jie parašyti jau po Sauliaus mirties. Kadangi praėjo jau daugiau nei dešimt metų, norisi prisiminti... Šioje medžiagoje yra labai daug autentikos, ir, manau, tas autentiškas kalbėjimas scenoje yra labai svarbus.

Pats Stankevičiaus rinkinys „Valhala" (visa trilogija) praktiškai yra paties autoriaus gyvenimo kelio apibendrinimas: ėjimas iki egzistencinės kryžkelės. O tie mūsų gyvenimo keliai labai panašūs. Kadangi esame seni pažįstami, keliai juo labiau bendri ir artimi. Jie yra žmogiški, paženklinti, su visais kreivumais. Noriu, kad mano spektaklyje tai atsispindėtų.