Urbančičiaus metodas

APRAŠYMAS

Apie prekybos pradžią į lapkričio–gruodžio spektaklius informuosime vėliau.

DĖMESIO! Reikalingas Galimybių pasas.

Spektaklio metu žiūrovams rekomenduojama dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes.

Thomaso Bernhardo „Kalkverkas” (Das Kalkwerk) - vienas ankstyvųjų rašytojo kūrinių, pasirodęs 1970 metais. Jame pasakojama apie savamokslio garsų tyrinėtojo Konrado pastangas parašyti „Studiją apie klausą”, kaip viso savo gyvenimo darbą. Siekdamas jį įgyendinti, Konradas vykdo radikalius eksperimentus su savo luoša žmona. Prikaustyta prie invalidų vežimėlio, ji kasdien turi atlikti vyro sugalvotus klausos pratimus. Tai tęsiasi dvidešimt metų kol galiausiai maniakiškos Konrado pastangos žlunga ir eksperimentas baigiasi tragiška atomazga, - žmonos nužudymu. Bernhardas aprašo įvykusio nužudymo tyrimą, kaip jo priežasčių apmąstymą, nepateikiantį aiškių atsakymų, bet reflektuojantį absoliuto siekiančios kūriančios sąmonės kraštutines būsenas. 

Teatro scenoje kaip režisierius debiutuojantis kompozitorius Arturas Bumšteinas, panaudodamas Bernhardo romano ištraukas, kartu su kvartetu kalbančių ir dainuojančių aktorių profesionalų bei mėgėjų pasakoja istoriją apie beprotišką įsiklausymą ir kurtumą. Bernhardo romane pagrindinis veikėjas Konradas savo girdinčiai žmonai taiko taip vadinamąjį išplėstinį Urbančičiaus metodą, kuriuo ją „nueksperimentuoja“ negyvai. Viktoras Urbančičius buvo XIX-XX amžių sandūroje Vienoje gyvenęs austrų daktaras, dirbęs su kurčiųjų reabilitacija. Anot jo metodo, retai egzistuoja absoliutus kurtumas ir reguliariai praktikuojant klausos pratimus, kurtumo spektre galima atrasti zonas jautrias garsui ir jas plėsti metodiškų garso pratimų pagalba. Aktorių veiksmai spektaklyje persipina su jų pačių įrašytais balsais, skaitančiais bei dainuojančiais Bernhardo tekstus. Spektaklyje naudojamuose romano fragmentuose įkyriai atsikartoja klausos tema, formuojanti kitokius ir žiūrovo-klausytojo klausos įpročius.

Arturas Bumšteinas yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažinimą pelnęs garso menininkas. Jis domisi klausymosi/girdėjimo problemomis bei savadarbiais kūrybos metodais. Bumšteinas dirba muzikos, parodinio meno, performanso meno, teatro bei radio meno disciplinų sankryžose. Jo darbus pristatė Holland Festival, Unsound, Ultraschall, Cricoteka, Operomanija, Deutschlandfunk Kultur, Šiuolaikinio meno centras, galerija Vartai, Berghain Kantine. 2014 m. Bumšteinas buvo apdovanotas Palma Ars Acustica prizu, 2017 m. jis buvo Berlyno menininkų programos DAAD rezidentas, o 2019 m. už garso eksperimentų integraciją į Lietuviško teatro kontekstus pelnė Boriso Dauguviečio auskarą. Jis taip pat yra šiuolaikinės muzikos festivalio „Jauna muzika“ meno vadovas.

Dėkojame aktoriams Ingai Mikutavičiūtei ir Sauliui Čiučeliui už kūrybinį bendradarbiavimą spektaklyje „Urbančičiaus metodas“.

Nuotraukų autorė Laura Vansevičienė.