|
Tai kad visos potekstės tame spektaklyje jau seniai į paviršių išlindo - būtent tai man ir nepatiko. Nors... iš tiesų, matyt, nieko nesupratau - už ką visi tie apdovanojimai? O Domino neteko lankytis, pasidomėsiu. Pastaruoju metu dažniau suvilioja Menų spaustuvė arba Teatro arena su Koršunovu - ten dar ieškoma, keliami klausimai, o ne pateikiami gatavi atsakymai. Tiek to - linkiu spektakliui sėkmės, žiūrovų masės nuo jūsų tiesiog svaigsta, o aš, nesusipratusi, pasiliksiu su kitokia nuomone.
|
|
Tada tikrai užjaučiu,ir tikrai liūdna,kad,akivaizdu,nieko ten nei matėt nei supratot-Tamulytė ten-nuostabi,visi kiti-irgi savo vietose,o jei nesupratot užmanymo ir poteksčių-jums gal tiesiog pernelyg sunkiasvoris toks spekltaklis.Siūlau Domino,sėkmės:)
|
|
Buka, lėkšta ir net nejuokinga. Negi publika tokia kvaila, kad ją reikia auklėti tokiom tiesmukiškom priemonėm. Aktoriai gal ir geri, nors mūsų kompanija nusprendė, kad moterų vaidmenų atlikėjos tikrai neįtikina: Liuba-Tamulytė, atrodo, iš visų jėgų stengiasi įsiteikti žiūrovams, Liucijos-Gotės personažas, apskritai, neturi aiškios pozicijos, tarnaitė - jokia, nei juokinga, nei apgailėtina, net iki bukaprotės netraukia. Bet tai, manyčiau, pjesės teksto, ne aktorių trūkumai. Todėl keista, kad režisierius ėmėsi šios medžiagos ir ją tik dar labiau sujaukė. Ar koją pakišo noras tiesiog paauklėti? Ką gi, spektaklis išėjo nesubtilus. Tai tikras epochų kratinys: bandymai imituoti tarpukario kalbą, gotiška 21 a. mergina ir angliškos gatvės vaizdas ekrane(eismas kairiąja puse). Kostiumų dizainerė įnešė dar daugiau sumaišties, gal nežinojo, ko nori režisierius? Žodžiu, visiška nesąmonė, pigus būdas įsiteikti masių skoniui. Jau nekalbu apie visus riaugėjimus ir kt fiziologinius reikalus. Kas galima Dviračio žinioms, nebūtinai reikalinga teatrui ir tikrai netinka TEATRUI. Gėda. Aktorius užjaučiu. Rėkė nuo scenos ištampytais balsais kelias valandas, o kas iš to? O gal mes jau galutinai sukvailėjom ir sugebam suvokti ir sukurti tik tokią teatro kalbą?
|