Inscenizacijos autorius - Rolandas Kazlas
Scenografė ir kostiumų dailininkė - Neringa Keršulytė
Šviesų dailininkas – Gintautas Urba
Garso režisierius – Eugenijus Minkus

Premjera 2010 lapkričio 6 d.

Vaidina:

Artūras Sužiedėlis
Rolandas Kazlas
Arūnas Storpirštis
Lukas Petrauskas
Jonė Dambrauskaitė
Andrius Bialobžeskis
Antanas Šurna
Nerijus Gadliauskas
Rimgaudas Karvelis
Ignas Ciplijauskas
Jurgis Damaševičius

Pirmosios trys knygos: „Taipi“(1846), „Omu“(1847), „Mardi“(1849), susilaukė didelio pasisekimo, netgi pretendavo į „bestselerius“. 1851-aisiais metais, pasaulį išvydo geriausias H.Melvilio romanas „Mobi Dikas, arba banginis“, tačiau amžininkai nesugebėjo įvertinti kūrinio, suvokti gilios jo prasmės. Pamažu rašytojas buvo visiškai užmirštas, nors ir toliau kūrė. Negalėdamas užsidirbti iš kūrybos, dirbo Niujorko uosto muitinės inspektoriumi iki pat senatvės. Rašytojo H. Melvilio atgimimas prasidėjo tik po mirties, XX a. pradžioje, kai žymusis romanas buvo pripažintas pasaulinės literatūros šedevru.

Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Raštininkas Bartlbis“ - sukurtas pagal Hermano Melvilio apysaką „Bartlbis“, kuri priskiriama vėlyvajam kūrybos periodui, kai visi jau buvo pamiršę apie knygą „Mobi Dikas, arba Banginis“. Šioje apysakoje H.Melvilis sugriauna beveik visus principus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Dingo demoniški, titaniški įvaizdžiai. Į pirmą planą iškeliamas kuklus dokumentų perrašinėtojas ir teisininkas, branginantis savo gerą vardą, naudą ir sielos ramybę. Okeanų platybes, tolimų šalių egzotiką keičia kukli juridinė kontora judriajame Volstryte, pro kurios langus matosi aklina plytų siena. 

Pagrindinis herojus – vienišas, mažakalbis keistuolis, itin paslaptinga asmenybė, atėjusi „iš neatsiimtų laiškų skyriaus“. Bartlbis kupinas nenusakomos vidinės tvirtybės, žinantis kažką labai svarbaus ir tik jam vienam suvokiamo. Jis mandagiai ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Vidinė stiprybė ir visa apimanti ramybė jam padeda išlikti savimi bet kokiomis aplinkybėmis. Iš kur ta jo tvirtybė? Tai lieka paslaptimi, kurios rašytojas neatskleidžia. Bartlbio egzistencija nepavaldi įprastai logikai ir nusistovėjusioms visuomenės gyvenimo normoms. 

Pasak Rolando Kazlo spektaklis "Raštininkas Bartlbis" kalba apie žmogaus orumą, tikėjimą savo tiesa, kad ir kokia keista ir nepriimtina ji būtų nustatytai ir uoliai prižiūrimai tvarkai, o tuo pačiu ir apie žmogaus pažeidžiamumą. Bartlbis tarsi Sfinksas, saugantis savo paslaptį, neišsprendžiama lygtis, kuri traukia, glumina, trikdo ir netiesiogiai veikia kitus.