Valstybinis jaunimo teatras sausio 22, 23 d. 18 val. kviečia į premjerinį spektaklį – „Bestija žydrom akim“, pagal jaunos dramaturgės Anetos Anros pjesę. Žymus teatro dailininkas Gintaras Makarevičius ir toliau sėkmingai įgyvendina naujus kūrybinius siekius režisuodamas jau antrą Anetos Anros pjesę. Prieš metus pasirodė spektaklis „Katinas Temzėje“ apie Londone nuotykių ieškančią merginą, kurį šiandien lanko jaunieji teatro mylėtojai. Šį kartą plačiai publikai skirtas naujausias spektaklis „Bestija žydrom akim“ kalbės ir rimtai, ir su humoru apie teatrą, kūrybą bei meilę. Spektaklio kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų autorė – Sandra Straukaitė.

„Teatras yra nenuspėjamas, todėl mes jį mylime. Visko teatre nutinka. Ir niekas nežino, kas tuo metu vyksta Aktoriaus sieloje“ – sako Aneta Anra. Iš tiesų, jeigu manote, kad gerai pažįstate teatrą, galite apsirikti. Dramaturgė savitai pažvelgė į dažnai garbinamą ir ant pjedestalo keliamą aktoriaus ir teatro kritiko profesijas, išryškindama jų asmenybes ir įpainiodama į paslaptingas meilės intrigas.

Spektaklyje keturi pagrindiniai veikėjai Aktorius (akt. Andrius Bialobžeskis), Mūza (akt. Aušra Pukelytė), Kritikas (akt. Aleksas Kazanavičius) ir jų Draugas (akt. Sergejus Ivanovas) gyvena pasaulyje, kuriame svetimi pavidalai, tekstai, kontekstai, svetimos mintys painiojasi su tikrove. Kodėl kartais nutinka taip, jog nebesinori vaidinti, nebesinori kritikuoti, norisi tiesiog mylėti? Ką gali padaryti Aktorius dėl Mūzos, o gal – Vyras dėl Moters? Tokie klausimai iškilo spektaklio kūrėjams, kurie pasidavė neribotai fantazijai maišydami komedijos, dramos ir tragedijos žanrus, tačiau kol kas spektaklio pavadinimo esmės neatsikledžia ir palieka viską spręsti žiūrovams atėjusiems į premjerą.

Ištrauka iš pjesės. „Teatras - pati efemeriškiausia meno vieta, kur emocijos dingsta uždangai nusileidus, jos gyvena tik atminty, prisiminime, kai scenos darbininkai nukrausto dekoracijas, nuplėšia kulisas, apšvietėjai išnešia skersinius prožektorius, o aktorius grimerinėje bando nusivalyti grimą skepetaite, kadangi dėl remonto darbų neveikia dušai. Jis šiandien eis namo pėsčiomis, žinoma, neturės lietsargio, o lauke lyja, jo plaukai padažyti oranžine spalva ir sukelti ant viršugalvio, ak, kaip juokingai jis atrodys eidamas gatve, turėtų užsidėti kepuraitę...“.