Kostiumų dailininkė - Sandra Straukaitė
Kompozitorius - Martynas Bialobžeskis

Premjera 2010 sausio 22 d.

Vaidina:

Aušra Pukelytė
Andrius Bialobžeskis
Aleksas Kazanavičius
Sergejus Ivanovas

Kodėl kartais nutinka taip, jog nebesinori vaidinti, nebesinori kritikuoti, norisi tiesiog mylėti? Ką gali padaryti Aktorius dėl Mūzos, o gal – Vyras dėl Moters? Tokie klausimai iškilo spektaklio kūrėjams, kurie pasidavė neribotai fantazijai maišydami komedijos, dramos ir tragedijos žanrus. Spektaklyje keturi pagrindiniai veikėjai Aktorius (akt. Andrius Bialobžeskis), Mūza (akt. Aušra Pukelytė), Kritikas (akt. Aleksas Kazanavičius) ir jų Draugas (akt. Sergejus Ivanovas) gyvena pasaulyje, kuriame svetimi pavidalai, tekstai, kontekstai, svetimos mintys painiojasi su tikrove. Spektaklis „Bestija žydrom akim“ kalba ir rimtai, ir su humoru apie teatrą, kūrybą bei meilę.

Žymus teatro dailininkas Gintaras Makarevičius ir toliau sėkmingai įgyvendina naujus kūrybinius siekius režisuodamas jau antrą Anetos Anros pjesę. Prieš metus pasirodė spektaklis „Katinas Temzėje“ apie Londone nuotykių ieškančią merginą, kurį šiandien lanko jaunieji teatro mylėtojai. Šį kartą jaunoji dramaturgė parašė daug rimtesnį kūrinį, gilindamasį į aktoriaus pasaulėjautą, jo profesiją bei jį supančius žmones.

„Teatras yra nenuspėjamas, todėl mes jį mylime. Visko teatre nutinka. Ir niekas nežino, kas tuo metu vyksta Aktoriaus sieloje“, – sako Aneta Anra. Iš tiesų, jeigu manote, kad gerai pažįstate teatrą, galite apsirikti. Dramaturgė savitai pažvelgė į dažnai garbinamą ir ant pjedestalo keliamą aktoriaus ir teatro kritiko profesijas, išryškindama jų asmenybes ir įpainiodama į paslaptingas meilės intrigas. Kas yra bestija ir kodėl jos akys žydros žiūrovai sužinos tik atėję į spektaklį.

Ištrauka iš pjesės. „Teatras - pati efemeriškiausia meno vieta, kur emocijos dingsta uždangai nusileidus, jos gyvena tik atminty, prisiminime, kai scenos darbininkai nukrausto dekoracijas, nuplėšia kulisus, apšvietėjai išnešia skersinius prožektorius, o aktorius grimo kambaryje bando nusivalyti grimą skepetaite, kadangi dėl remonto darbų neveikia dušai. Jis šiandien eis namo pėsčiomis, žinoma, neturės lietsargio, o lauke lyja, jo plaukai padažyti oranžine spalva ir sukelti ant viršugalvio, ak, kaip juokingai jis atrodys eidamas gatve, turėtų užsidėti kepuraitę...“.