Angelai – būtybės dangiškos, geros bei išmintingos. O jei ir pasibara, tai taip nepiktybiškai, tiesiog charakteriai nesutampa. Gyvena angelas Gabrielius ir arkangelas Mykolas ant debesies, mataruoja kojomis nuo jo krašto „it kokie makaronai“, kremta saldžius meteorus, o laisvu nuo laisvalaikio metu rūpinasi sniegu, lietum ir šiaip oru, taip pat žmonėmis, kad šie nenuklystų klystkeliais.

Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioj lietuviškoj pievelėj sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką.

Dar viena žymios legendos apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę šiuolaikinė interpretacija. Tai vienas didžiausių 2010 m. pastatymų Jaunimo teatre. Įspūdingą scenografija, rinktiniai aktoriai, režisieriaus Jono Vaitkaus subtilus ir kartu atviras bei skaudus žvilgsnis į mūsų tautos istoriją.

Romantiška istorija apie vyrus ir moteris, apie jų neišsemiamą, neišmatuojamą, visiems ir visada aktualų meilės žaidimą. Spektaklis paremtas žavių herojų tarpusavio santykių intrigomis, per kurias jie stebi ir analizuoja vienas kitą. Jie bando išspręsti klausimus, susijusius su neištikimybe, pavydo scenomis, šaltu abejingumu ir verdančiomis emocijomis, - visu tuo, kuo yra perpildytas mūsų realus ir žemiškas gyvenimas.

Kodėl kartais nutinka taip, jog nebesinori vaidinti, nebesinori kritikuoti, norisi tiesiog mylėti? Ką gali padaryti Aktorius dėl Mūzos, o gal – Vyras dėl Moters? Tokie klausimai iškilo spektaklio kūrėjams, kurie pasidavė neribotai fantazijai maišydami komedijos, dramos ir tragedijos žanrus.

Režisierė Dalia Jokubauskaitė kartu su aktoriais: Sergeju Ivanovu, Rasa Marazaite ir Luku Petrausku sukūrė vasariškai spalvotą ir žaismingą, muzikalų spektakliuką, pagal Juozo Erlicko dar 1990 metais išleistos knygelės eilėraščius. Čia sprendžiami įvairiausi nesuaugusiems rūpimi klausimai: kaip sliekui pavyksta arti žemę neturint traktoriaus? kodėl laikrodis visada eina, o niekada neišeina iš proto? Kas? Ką? Kodėl? Kam? Kur? ir t.t.

Režisieriaus Algirdo Latėno spektaklis apie žmogų gniuždančius išgyvenimus dėl nelaimingos meilės, apie skaudų gyvenimo prasmės nebuvimą bei amžino laukimo beprasybę. Herojai nežino kaip gyventi ir kuo gyventi. Bet jie tiki, pasiduoti nevalia. Visados tik į priekį, tik pirmyn...

Lapkričio 28 d. pirmadienį, 18 val. bus pristatoma antroji dokumentinio filmo „Valstybinio jaunimo teatro metraštis“ dalis, kurioje filmo sumanytojas ir režisierius, aktorius Rimgaudas Karvelis žada žiūrovams atskleisti dar niekur nematytus kadrus iš vieno įsimintiniausių teatro laikotarpių, apimantį 1975 – 1985 metus. Scenarijaus autorius – Vidmantas Gaigalas, filmo montuotojas ir operatorius – Vincas Kubilius.

Spektaklyje „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“ gausu paradoksų, grotesko ir absurdo elementų. Veiksmas prasideda papludimyje, kuriame ilsisi ir tinginiauja visuomenės „grietinėlė“. Į tokią aplinką netikėtai patenka baisi, tyli, nuoga, akiplėša, veidmainė Ivona (akt. Ingrida Daunoravičiūtė). Tiek ir dar daugiau epitetų ji pelno už tai, kad yra ne tokia kaip visi. Už tai, kad nei karalius Ignotas (akt. Rolandas Kazlas), nei karalienė Malgožata (akt. Severija Janušauskaitė), nei pats nuobodybėje skendintis kunigaikštis Filipas (akt. Andrius Bialobžeskis), nesugeba suprasti jos buvimo „savyje“ priežasties. Būdama nebyli ir beveik neveiksni ji priverčia herojus tiesiog eiti iš proto ir sukelia juose keisčiausius pojūčius, mintis, veiksmus. Vienas iš tokių - beprotiškas kunigaikščio noras ją vesti.

Vienos miesto Hercogas paslaptingai traukiasi iš savo pareigų ir įgalioja pavaduotoją Andželą užimti jo vietą, kuriam palieka visą teisę vykdyti įstatymus ir vadovauti miesto tvarkai. Andželas skiria mirties bausmę jaunajam ponui Klaudijui, kurio mylimoji, dar jiems nesusituokus, laukiasi kūdikio. Tai laikoma ne tik smerktina, bet ir neabejotinai baustina nuodėme. Klaudijo sesuo Izabelė ruošiasi tapti vienuole, bet išgirdusi apie brolio bėdą yra priversta skubėti pas Andželą ir pasitelkiant moteriškus kerus, maldauti pasigailėjimo. Čia tarpusavyje kovoja nuoširdumas ir veidmainystė, tyrumas ir geismas, teisingumas ir užuojauta.

Valstybiniame jaunimo teatre sausio 8 d. 18 val. Mažojoje teatro salėje įvyks režisierės Birutės Mar spektaklio „Jis ir ji“ premjera. Tai kamerinis spektaklis pagal rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės – Biliūnienės laiškus ir kūrybą. Tai jautrumo kupina, švelni ir jausminga meilės istorija. Spektaklyje vaidina Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius. Scenografė ir kostiumų dailininkė - Indrė Pačėsaitė. Dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis.

Režisierius – Aidas Giniotis
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Jūratė Skrebūnaitė
Kompozitorius – Andrius Kulikauskas

Premjera – 2004 rugsėjo 11 d.
Vaidina:
Gediminas Storpirštis, Violeta Podolskaitė, Sergejus Ivanovas,
Ignas Ciplijauskas, Nerijus Gadliauskas, Lukas Petrauskas, Neringa Varnelytė, Dalia Morozovaitė, Edita Užaitė

Spektaklis apie moteris, apie jų jautrią ir tvirtą draugystę bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą. Prieš keletą metų viena po kitos, trys vidutinio amžiaus moterys palaidojo savo vyrus. Skaudžioje akistatoje su mirtimi jas jungia bendras netekties ir vienišumo jausmas. Jos dažnai kartu geria arbatą ir kiekvieną mėnesį eina į kapines aplankyti buvusių vyrų. Ši savotiška tradicija, vienai iš moterų yra gyvenimo prasmės, pagarbos ir laimės simboliu.

Turtingas medvilnės ūkininkas serga nepagydoma liga. Jo dienas skaičiuoja gausi, turto dalybų belaukianti giminė. Drama įvyksta tuomet, kai į patriarcho jubiliejinę šventę susirenka visi tėtušio turto siekiantys sūnūs ir marčios. Tuomet meilę ir prisirišimą keičia išdavystė ir neapykanta, atveriamos senos žaizdos ir nauji konfliktai.

Tai istorija apie savo tapatybės  beieškančią jauną merginą ir jos nuotykius lietuvių pamėgtame, svetingame ir kartu atšiauriame  bei visko pertekusiame Londone.  

Kartą viena radijo stotis uždavė klausimą: „ar žinote, kas toks buvo Kazys Binkis?“ „Taip, – džiugiai pranešė prisiskambinęs klausytojas, – tai vienas iš teletabių, Tinkis Vinkis!“

Džiugi žinia.  Jaunimo teatro aktorių gretos pasipildė jaunais, perspektyviais ir labai kūrybingais aktoriais. Šiais metais teatro bakalaurą įgijusios Jonė Dambrauskaitė ir Giedrė Giedraitytė prisijungė prie teatro kolektyvo jaudinančiu spektakliu „Labanakt, mama“, kurį režisavo kurso vadovai Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis

Valstybiniame jaunimo teatre karaliauja Williamas Shakespeare‘as – žymus dramaturgas, klasikas, dažniausiai statomas autorius pasaulyje, kurio kūriniai praėjus 400 metų vis dar lieka aktualūs, nuolatos analizuojami ir tyrinėjami. Regis, apie Shakespeare‘o kūrybą teatro bei literatūros žinovai jau pasakė viską. O gal nepasakė nieko? Kai jo tragedijų ir komedijų imasi skirtingi režisieriai, spektakliuose atsiskleidžia vis naujos prasmės ir reikšmės, stebinančios kritikus bei žiūrovus, – toks jau įvairialypis nemirtingasis Shakespeare‘as.

Jauną rašytoją Katurjaną, kurį vaidina aktorius Sergejus Ivanovas, suima policija. Tardymo izoliatoriuje jis sužino, kad yra kaltinamas baisiu nusikaltimu. Pasirodo, kažkas mieste preciziškai realizuoja kruvinas fantazijas, atkuria ištisus niūrių, gotikinių, panašių į košmariškus sapnus pasakų, kurias rašo Katurjanas, siužetus. Kameroje įvyksta rašytojo akistata su dviem tvarkos sargais. Policininkai Tupolskis, kurį vaidina Vidas Petkevičius ir Arijelis – aktorius Aleksas Kazanavičius, tikri smurto virtuozai ir neleidžia nei minutelės atsipalaiduoti į nežinią pakliuvusiam rašytojui.

Gyveno karta pelytė. Pati gražiausia, pati protingiausia, pati puikiausia. Bent jau ji taip manė. Ir sumanė pelytė, jog ji nusipelno būti viso pasaulio karalienė. Svarbiausia – surasti galingiausią sostą, kurio ji vienintelė nusipelno. Kas pasaulyje stipriausias? Pelytė nusprendžia, kad saulė yra stipriausia ir pelytė drauge su ja turėtų gyventi danguje, todėl pati viena leidžiasi į ilgą kelionę, kurioje sutinka įvairiausių herojų.