Dea Loher

PABAIGOS UGNIS

Režisierius: Gintaras Varnas
Trukmė: 3 val. 10 min.
Scenografas: Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkas: Juozas Statkevičius
Kompozitorius: Antanas Kučinskas
Videodizaineris: Rimas Sakalauskas
Dailininkas - butaforas: Simonas Dūda
 
Premjera 2016 m. sausio 12 d.
 
Vaidina:
Ainis Storpirštis, Elzė Gudavičiūtė, Sergejus Ivanovas, Kristina Andrejauskaitė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aldona Bendoriūtė, Dovydas Stončius, Simonas Storpirštis. 
 

 



Bilietų pirkimas - pasirinkite datą:


Aprašymas

Ką daryti, jeigu gyvenimas pasikeitė negrįžtamai? Kas vyksta žmonių viduje, kai jis per vieną akimirką tampa neatpažįstamas? Šiuos klausimus savo pjesėse kelia žymi vokiečių dramaturgė Dea Loher,  rašydama apie atstumtus, į neviltį puolusius žmonės, kurie jaučiasi niekam nereikalingi. Ji geba pažvelgti į skaudžiausius gyvenimo momentus ir čia pat analizuoti, kaip elgiasi tą skausmą išgyvenę žmonės: praradę vaikus, netekę savo kūno dalies, darbo, atminties, prisiminimų, meilės.
 
Pjesės „Pabaigos ugnis“ atsiradimui įtakos turėjo Afganistane įgyta patirtis. Literatūrinės misijos metu autorė sunkiai susirgo ir pateko į amerikiečių karo ligoninę. Rašytoją sukrėtė fiziškai ir dvasiškai sužaloti kareiviai. Tad pirmiausia pjesėje atsirado Rabės personažas – traumuotas kareivis. Centrinis pjesės įvykis yra atsitiktinai gatvėje partrenkto berniuko žūtis, su kuria susiję aštuoni pjesės personažai: motina, tėvas, močiutė, kaimynė, kareivis, policininkė, buvęs narkomanas ir jo draugas. Patys personažai išgyvena, ieško kaltės savyje arba ją neigia, permeta kitam arba priešingai – prisiima kaltę, būdami niekuo dėti. Dramaturgė leidžia patiems herojams dar kartą prisiminti, papasakoti ir išgyventi visą istoriją iš naujo. Galbūt, po šios išpažinties kažkas labai svarbaus bus suvokta ir įprasminta. „Pabaigos ugnis“ – tai simbolis, žymintis sunaikinto senojo ir turinčio atgimti naujojo gyvenimo pradžią.
 
D. Loher, kurdama savo pasaulį, įdomiai ir netikėtai ieško ir randa įvairiausių kompozicijos priemonių. Ji dažnai tiesioginę kalbą dialoge paverčia trečio asmens kalba, vadinamaisiais „vidiniais“ monologais įgarsina „choro“ tekstus. Tokie kalbiniai, stilistiniai ir kompoziciniai eksperimentai kuria nepakartojamą autorės stilių, kuris yra artimas ir režisieriui, Lietuvos nacionalinės premijos laureatui Gintarui Varnui. Režisierius sukūrė jau tris spektaklius pagal D. Loher pjeses: „Klaros santykius“ Rygoje, Dailės teatre (2005), „Nekalti“ (2005) ir „Ruzvelto aikštę“ (2008). Anot Gintaro Varno, Dea Loher yra vienintelė šiuolaikinė autorė, prie kurios jis nuolatos grįžta. Režisieriui artimas jos požiūris į šiuolaikinį žmogų ir visuomenę. „Tas žmogus visada pasimetęs, vienišas, nelaimingas, bet autorė visada bus savo keistų ir pasimetusių personažų advokatė. Ji kritiška visuomenės ir politikų atžvilgiu, bet niekada – savo herojų. Tai savotiškas liūdnas šiandieninis egzistencializmas“, – sako režisierius Gintaras Varnas.
 
Dea Loher (g. 1964) yra viena garsiausių viduriniosios kartos vokiečių dramaturgių. Miunchene baigusi vokiečių kalbos ir filosofijos studijas, ji kelerius metus praleido Brazilijoje, vėliau tobulino rašymo įgūdžius Berlyno menų universitete. Jos pjesės, išverstos į daugybę kalbų, apkeliavo visą pasaulį, įskaitant Rytų Azijos ir Pietų Amerikos šalis.
 

Spektaklio rėmėjai: