Naujienos

AŠTUONIOS MOTERYS IR PASMERKTAS VYRIŠKIS

2015. 02. 04.

Vasario 13–14 dienomis Valstybinis jaunimo teatras pakvies į premjerą – dviejų dalių spektaklį „Aštuonios mylinčios moterys“. Prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Robert'o Thomas pjesės ėmėsi aktorius ir režisierius Balys Latėnas.

Elegantiškas humoras, grakštūs sąmojai, nenuspėjami siužeto vingiai. Viskuo kaltos situacijos, į kurias pakliūva aštuonios žavios, protingos ir pavojingos pjesės veikėjos. Prieš Kalėdas prabangiuose užmiesčio namuose savo kambaryje randamas nužudytas vienintelis šeimos vyras. Sutuoktinis, tėvas, žentas, šeimininkas... Tuoj paaiškėja, kad kiekviena turėjo svarių priežasčių su juo susidoroti. Tad įtariamosios – visos. Moterys pačios pradeda spėlioti, kuri įvykdė nusikaltimą. Pamažu atsiskleidžia įdomūs jų portretai, santykiai, gyvenimo istorijos.
 
Myli save ir vienintelį
Pjesės autorius R. Thomas (1927–1989) gyrėsi, kad sulaukęs aštuoniolikos jau buvo perskaitęs visas iki 1900-ųjų Prancūzijoje išleistas pjeses. Įtempto siužeto komediją „8 moterys“ rašytojas pirmą kartą publikavo 1961 metais. 2013-aisiais Jaunimo teatre Balio tėvas Algirdas Latėnas pastatė „Tris mylimas“. Sūnus jaunesnis, todėl tėvą lenkia – rodo net aštuonias. Ir ne iš etnografinių regionų, o tikras prancūzes. Pokalbį su režisieriumi pradėjome nuo pjesės pavadinimo. Jos autorius, pasak B. Latėno, visą gyvenimą praleidęs teatre kūrinį nuolat tobulino, atsižvelgdamas į publikos reakciją, atgarsius. „Todėl, spėju, žodis „mylinčios“ galėjo atsirasti vėlesnėse redakcijose. Diskutavome dėl pavadinimo su kūrybine grupe. Man pačiam jis primena Ingmarą Bergmaną, „Tas visas moteris“. Nuspendėme „mylinčias“ pavadinime palikti“, – teigė režisierius. Komedijos moteris mylinčiomis derėtų vadinti tik perkeltine prasme, rašyti kabutėse. Nes, ką vėliau atskleidžia pasakojimas, meile nepavadinsi. Tačiau režisierius abejoja tokia išvada, sako, kad jos myli save, myli ir „jį“, vienintelį kūrinio personažą vyrą. 
 
F. Ozono siluetas
Profesionaliame Lietuvos teatre „Aštuonios mylinčios moterys“ atsiranda antrą kartą. Pirmieji šį veikalą 1993 metais pastatė šiauliečiai. Iš Šiaulių dramos teatras B. Latėnas ir gavęs dramaturginį tekstą. Režisuodamas Jaunimo teatre taip pat dirsčioja į rusišką vertimą, atranda frazių, kurios suteikia medžiagai naujų reikšmių. Įtraukia jas į savąjį scenos veikalą. Viskas būtų puiku, jei nešmėžuotų prancūzų kino režisieriaus Francois Ozono šešėlis. 2002 metais jis ekranizavo R. Thomas komediją. Mačiusiesiems, o tokių nemažai, gali būti žinomi ir „nenuspėjami siužeto vingiai“, ir detektyvo atomazga. Taip pat kyla pavojus, ar spektaklis nevirs filmo inscenizacija. B. Latėnas tikina – to nebus. „Tikiuosi pagal R. Thomas siūlomą siužetą papasakoti visiškai savą istoriją“, – teigė jis. Žada ir netikėtą finalą. Kokį, suprantama, neatskleidžia. Tegul jį sužinos ne lzinios.lt skaitytojai, o spektaklio žiūrovai.
 
Dvi iniciatyvos
R. Thomas pjesė aktorių iniciatyva ne vienus metus „klaidžiojo“ Jaunimo teatre. Tačiau susiklostė taip, kad čia dirbę režisieriai rinkosi kitus veikalus. B. Latėnas savo ruožtu su „Moterimis“ susipažino Vilniaus kolegijoje. Trejus metus dėstęs aktorių kursui, kuriame buvo tik merginos. Tad kai joms atėjo metas imtis spektaklio, R. Thomas pjesė labai tiko. Pirmoji pažintis su kūriniu B. Latėnui nepadarė įspūdžio. „Lyg skaitytum vodevilį – išlenda štampai, pakvimpa prastu teatru“, – sakė pašnekovas. Atidėjo į šalį. „Po metų darėme pjesės skaitymus, turėjome laiko panagrinėti personažus. Žiūriu, „nuvalius“ išorinį sluoksnį, pjesėje išryškėja visai įdomūs dalykai“, – tikino B. Latėnas. Taip dvi iniciatyvos atsitiktinai susitiko Jaunimo teatre. 
 
Visos svarbios
Spektaklyje vaidina skirtingų kartų ir temperamento Jaunimo teatro aktorės Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė. Pakviestos ir dvi viešnios – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta Žibaitytė. Pastaroji kaip tik ir yra B. Latėno auklėtinė iš Vilniaus kolegijos, jai skirtas jauniausios dukters vaidmuo. Pasak režisieriaus, ne taip dažnai pasitaiko, kad visi kūrinio vaidmenys yra pagrindiniai. „Aktorinis pradas teatre man labai svarbus. Stengiuosi per jį pasakoti istoriją“, – teigė B. Latėnas. Anot jo, spektaklio kūrėjos skiriasi ir vaidybos samprata, atstovauja skirtingoms teatro mokykloms. „Svarbu susikalbėjimas, ansamblio pojūtis, juolab kad visas aštuonetas nuolat scenoje. Susiklausymo, „girdėjimo“ po truputį atsiranda“, – tvirtino jis. Džiugu ir tai, kad teatro tvarkaraštis spektakliui gana palankus. Vasarį aktorės turės progos jį vaidinti net penkis kartus. Mat po premjerinių rodymų Jaunimo teatras leisis į gastroles, „Aštuonias mylinčias moteris“ pasiūlys Rokiškio teatrų festivaliui „Vaidiname žemdirbiams“. 
 
Kitu kampu
Vis dėlto, apie vyrus ar moteris šis prancūzo kūrinys? „Iš esmės, jis nėra apie moteris. Ir nepasakyčiau, kad žvelgiama moters akimis. Juk pjesę rašė vyras. Manęs klausė, ar į tokią situaciją galėtų pakliūti aštuoni vyrai. Manau, arba išsidaužytų, arba labai racionaliai viską išspręstų. Panašią pjesę apie vyrus galėtų sukurti tik moteris“, – juokėsi B. Latėnas. R. Thomas savo herojes pavaizdavo ne itin palankiai: jos ir kliautininkės, ir veidmainės. Ar nebus užgauta žiūrovių emancipacija? „Neturime tikslo moterų rodyti tamsiomis spalvomis. Kaip ir gyvenime visos jos savitos, žavios. Norime atverti kuo platesnę jausmų paletę“, – sakė B. Latėnas. Jis neskuba įvardyti spektaklio žanrą. „Siekiame per aktorinę prigimtį pažvelgti į moterų ir vyrų santykius. Nesinori juokinti pačiu personažu“, – samprotavo režisierius. Jam turėtų padėti per penkerius metus improvizacijos teatre „Kitas kampas“ sukaupta patirtis, nuostatos. „Humoras atsiranda, kai nesistengi tyčia juokinti. Kai juokiamasi iš žmonių reakcijos į tam tikras aplinkybes, iš skirtingo jų vertinimo, nesusikalbėjimo. Kuo rimčiau tai darai, tuo juokingiau atrodo iš šalies“, – teigė „Kito kampo“ dalyvis. 
 
Nuvorišų šeima
Režisierius neketina pjesės „šiuolaikinti“. Spektaklio kūrėjai ir kūrėjos tenkinasi dramaturgo epocha. „Manau, taip net stipriau, kai per laiko nuotolį prabylama į dabarties žiūrovą. Atpažįstamos tos pačios aktualios temos“, – sakė B. Latėnas. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuria Marta Vosyliūtė. Kalbinama lzinios.lt, dailininkė teigė, kad svarbiu atskaitos tašku tapo Antrasis pasaulinis karas. „Po jo europiečių gyvensena ir mąstymas nesugrąžinamai pakito. Tad scenoje matysime ne paviljoną, ne gražų sodą, o asimetriškus, sueižėjusius, iš atskirų detalių sulipdytus namus, – atskleidė M. Vosyliūtė. – O drabužiams rinkomės garstyčių spalvą, įvairius jos atspalvius. Pjesės moterys net ir namuose dėvi elegantiškai. Juk tai – nuvorišų šeima.“ Spektaklio muziką kuria kompozitorius Giedrius Puskunigis, judesio kompozicijos autorius Paulius Tamolė. 2005 metais Jaunimo teatre B. Latėnas yra pastatęs „Seniausių profesijų žmones“. 

Mindaugas Klusas, "Lietuvos žinios"