Naujienos

Agnius Jankevičius. Mylėti, dirginti ir kartas nuo karto ką nors padegti

2017. 10. 20.

2017-ųjų teatrinis sezonas tuoj persiris į žiemą, o mano asmeniniame šių metų spektaklių favoritų sąraše kol kas tik kelios pozicijos. Ir tos įsirėžė į karščiuojančią teatro kritikės sąmonę visiško atsitiktinumo dėka. Spėju, todėl, kad po dvidešimties metų, praleistų stebint lietuviškas deivės Melpomenės valdas iš vidaus, pavyko šiose nykių peizažų ir padūmavusių idėjinių tolių erdvėse išsaugoti atavistinę nuojautą atsidurti keisčiausiu laiku ir netikėčiausioje vietoje. Būtent čia ima ir iš nieko gimsta tie lietuviški teatriniai stebuklai.

Vienas iš keisčiausių – „House of Puglu“ Vilniuje, šalia Gedimino prospekto, „Lietuvos ryto“ redakcijos. Kadaise garsaus, tiršto žolės dūmo prisigėrusio naktinio klubo patalpose įsikūrė „House of Puglu“ – profesionalaus, eksperimentinio meno namai. Pastaraisiais metais tik čia Vilniuje gali įvykti susitikimas su ekstremalia menine inovacija arba, kaip vietiniai patys vadina, su vidiniu Puglu. Tai keista, būti prijaukinta trokštanti vidinė būtybė, mus nuolat verčia kurti ir judėti į priekį. Ir patikėkit, būtent tokią, vaikiškai naivią ir paaugliškai dramatišką filosofiją išpažįstančioje erdvėje, „House of Puglu“ pusrūsyje, įvyko pirmoji Vilniaus akistata su mus, žiūrovus, sumedžiojusia, nokautavusia bei į laisvę paleidusia „Bad Rabbits“ ir režisieriaus A. Jankevičiaus premjera „Samurajaus knyga“.
 
Spektaklio priešistorė byloja: „Vieną dieną plataus meninio profilio sindikato „Bad Rabbits“ nariai rado keistą sąsiuvinį. Ant jo viršelio storu šriftu buvo užrašyta „Samurajaus knyga“. Patyrinėjus sąsiuvinį paaiškėjo, jog tai berniuko, vardu Tomas Lašas, dienoraštis, tiksliau – dokumentas, nes jame aprašomi nutikimai buvo skirti įamžinti vienam konkrečiam įvykiui – susitikimui su Šeimininku.“ Ši istorija telkšo spektaklio paviršiuje. O jo gelmėse – aktorių Jurgio Marčėno, Birutės Belados Tauterytės ir Lino Jurkštos bekompromisės grumtynės su mūsų stereotipais ir išankstiniais įsivaizdavimais, iš ko susideda geras spektaklis. Mikroskopiškai tikslūs emociniai smūgiai į jautriausius žiūrovo jutiminius taškus ir totalus nokautas finale,  kuriame išaiškėja, kokios neišsemiamos nemeilės, prievartos ir nevilties sankaupos slypi visai čia pat. Mumyse. Ir kaip lengva šioje bežadėje vidinėje nuskriaustųjų ir neišmylėtųjų dykroje paskleisti ugnį. Finale viską nusiaubia mirtis, nemeilė ir abejingumas.
 
Jauno žmogaus – tarkime, jis spektaklio „Samurajaus kelias“ herojus Tomas Lašas, o jei dar tiksliau, šios istorijos herojus, aktorius J. Marčėnas, – pasakojimas pramuša pliką, gryną, plokščiai tradicinę deklaraciją: „Aš konfrontuoju su visu mane supančiu pasauliu“. Čia slypi kur kas daugiau tragizmo, nei įprastuose nonkomformistiniuose manifestuose. Spektaklio kūrėjai eina prieš tokį įprastą lietuviško teatro meinstrymą, pripratinusį mus prie dailių, gražiai kenčiančių ir efektingai nepritapėlių kovose žūstančių jaunuolių. J. Marčėnas didelį, nerangų savo herojaus kūną supakuoja į mėlyną mokyklinį kostiumėlį, užsimaukšlina kepurėlę su snapeliu ir parodo, kaip šioje prisitaikėlių ir parsidavėlių Šeimininkams irštvoje savo sielos raumenį treniruoja tikri samurajai. Tie šimtai ar dešimtys lietuvių berniukų, nebijantys savo kitoniškumo, idealistiškai siekiantys suprasti save ir juos supantį pasaulį. Ir, deja, kartais pasirenkantys nebūties kelią, kaip vienintelį būdą išsivaduoti nuo valios sprandą traiškančios Šeimininko letenos.
 
Pabaigai galiu tik pacituoti vieną A. Jankevičiaus mintį, įkritusią besusirašinėjant mesendžeryje: „Yra posakis: kiekvienas laikas turi savo herojus. Esamu laiku galima būtų pasakyti, kiekviena minutė turi savo priešgaisrinę sireną, kurią truputį tampo trumpas sujungimas“. Apie ką čia jis? Turbūt reikia laukti minties tęsinio. Naujo spektaklio pavidalu.
 
Ingrida Ragelskienė, žurnalas Nemunas.
Visą straipsnį „Agnius Jankevičius. Mylėti, dirginti ir kartas nuo karto ką nors padegti“ rasite čia: http://www.nemunas.press/straipsniai/agnius-jankevicius
 
Spektaklis „Samurajaus knyga“ Jaunimo teatre bus rodomas lapkričio 12 dieną, mažojoje salėje.