Naujienos

Jaunimo teatras ruošiasi režisieriaus Gintaro Varno premjerai PABAIGOS UGNIS

2015. 12. 12.

Valstybiniame jaunimo teatre sausio 12, 13 d., 18 val., įvyks režisieriaus Gintaro Varno premjera „Pabaigos ugnis“. Spektaklis kuriamas pagal žymios vokiečių dramaturgės, Lietuvoje gerai žinomos autorės Dea Loher pjesę. Spektaklyje vaidina aktoriai: Ainis Storpirštis, Elzė Gudavičiūtė, Sergejus Ivanovas, Kristina Andrejauskaitė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aldona Bendoriūtė, Dovydas Stončius ir Simonas Storpirštis. Spektaklio scenografiją kuria Gintaras Makarevičius, kostiumus - Juozas Statkevičius, muziką – kompozitorius Antanas Kučinskas, video projekcijų autorius  – Rimas Sakalauskas.

D. Loher (g. 1964) yra viena garsiausių viduriniosios kartos vokiečių dramaturgių. Miunchene baigusi vokiečių kalbos ir filosofijos studijas, ji kelerius metus praleido Brazilijoje, vėliau tobulino rašymo įgūdžius Berlyno menų universitete. Jos pjesės, išverstos į daugybę kalbų, apkeliavo visą pasaulį, įskaitant Rytų Azijos ir Pietų Amerikos šalis.

2008 m. Dea Loher teatro kritikai paskyrė specialų prizą už geriausią dramaturgijos kūrinį, kuriuo tapo tais pačiais metais sukurta pjesė „Pabaigos ugnis“. Kaip ir kitose autorės pjesėse, šioje išryškėja noras pažvelgti į  žmones, kurie prispausti gyvenimo realybės bando įveikti sudėtingus likimo virsmus. Rabė yra buvęs karys, neseniai grįžęs iš neįvardyto karštojo pasaulio taško. Jis tampa liudininku skausmingo įvykio – aštuonerių metų Edgaro žūties. Į gatvę išbėgusį vaiką partrenkia policininkė Edna. kuri, manydama, jog gaudo pavojingą teroristą, iš tiesų vijosi bedarbį narkomaną Olafą. Berniuko motiną Zuzanę slegia kaltės ir neatsakytų klausimų našta. Jos vyras Liudvikas dar bando ieškoti atsakymų pas vėžiu sergančią meilužę Karolinę – juk būtent jos automobilį paėmė gaudynėse dalyvavęs vaikinas. Močiutė Rozmari serga Alzheimeriu ir yra priversta kiekvieną dieną išgyventi anūko netektį iš naujo. O Pėteris budi prie užrakinto kambario durų, už kurių slepiasi Olafas, ir stengiasi ištraukti draugą iš užburto beprasmybių rato. Kiekvieno šio pasakojimo dalyvio patirtis yra skirtinga, kaip ir daugiasluoksniai jų išgyvenimai – realūs, persipinantys, dažnai klaidinantys, bet ypatingai atviri. Dea Loher leidžia patiems herojams dar kartą prisiminti, papasakoti ir išgyventi visą istoriją iš naujo. Ji viliasi, kad po šios išpažinties kažkas labai svarbaus bus suvokta ir įprasminta. „Pabaigos ugnis“ – tai simbolis, žymintis sunaikinto senojo ir turinčio atgimti naujojo gyvenimo pradžią.

D. Loher, kurdama savo pasaulį, įdomiai ir netikėtai ieško ir randa įvairiausių kompozicijos priemonių. Ji dažnai tiesioginę kalbą dialoge paverčia trečio asmens kalba, monologais įgarsina „choro“ tekstus, kurie paprastai vadinami „vidiniais monologais“. Tie kalbiniai, stilistiniai ir kompoziciniai eksperimentai sudaro visiškai nepakartojamą autorės stilių, į kurio specifiką yra įsigilinęs režisierius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas G. Varnas. Režisierius sukūrė jau tris spektaklius pagal D. Loher pjeses: „Klaros santykius“ Rygoje, Dailės teatre (2005), „Nekalti“ (2005) Kauno dramos teatre ir „Ruzvelto aikštė“ (2008) Kauno dramos teatre. Anot G. Varno, D. Loher yra vienintelė šiuolaikinė autorė, prie kurios jis noriai grįžta. Režisieriui artimas D. Loher požiūris į šiuolaikinį žmogų ir visuomenę. „Tas žmogus visada pasimetęs, vienišas, nelaimingas, jaučiasi esąs nereikalingas, svetimas, atstumtas, bet autorė visada bus savo keistų ir pasimetusių personažų advokatė. Ji kritiška visuomenės ir politikų atžvilgiu, bet niekada – savo herojų. Tai savotiškas liūdnas šiandieninis egzistencializmas“ – sako režisierius G. Varnas.

Jaunimo teatras ypatingai dėkoja spektaklio remėjams: