Naujienos

Kuriamas spektaklis pagal vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesę

2015. 10. 01.

Šią savaitę Jaunimo teatre režisierius Gintaras Varnas pradėjo vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesės „Pabaigos ugnis“ skaitymus. „Esame tos pačios kraujo grupės“, - kalbėdamas apie autorę, prisipažįsta režisierius. Spektaklyje dalyvauja aktoriai: Elzė Gudavičiūtė, Ainis Storpirštis, Sergejus Ivanovas, Kristina Andrejauskaitė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aldona Bendoriūtė, Simonas Storpirštis ir Dovydas Stončius. Spektaklio scenografiją kuria Gintaras Makarevičius.
 
Dea Loher yra viena garsiausių viduriniosios kartos vokiečių dramaturgų. Jos pjesės statomos ne tik vokiškai kalbančių šalių teatruose, bet ir Prancūzijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Slovakijoje, Argentinoje, Turkijoje, Rumunijoje, Čečėnijoje, Bosnijoje, Urugvajuje, Latvijoje.
 
2008 m. Dea Loher teatro kritikai paskyrė specialų prizą už geriausią dramaturgijos kūrinį, kuriuo tapo tais pačiais metais sukurta pjesė  „Pabaigos ugnis“. Kaip ir kitos autorės pjesės, ši pasižymi dramatiniu realizmu, bekompromisišku siekiu blaiviai įvertinti situaciją, kurioje atsiduria, iš pirmo žvilgsnio paprasti, tačiau gana dažnai visuomenės marginalams priklausantys ar į socialines paraštes nustumti herojai. Jos lakoniška kalba, šaltas tonas išlaiko takoskyrą tarp to, kas normalu ir visuotinai smerkiama. Čia neegzistuoja tabu ir išankstiniai nusistatymai. Pjesėje plėtojama vyro ir žmonos, neseniai avarijoje netekusių vienintelio sūnaus, istorija. Žiaurus įvykis išprovokuoja visus žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su tragedija, pasąmoninę kelionę link savidestrukcijos. Vėžiu serganti moteris, kurios mašina važiavo nestabilios būsenos jaunuolis, negali priimti savęs ir atstumia jos meilės trokštantį meilužį, avarijos liudininkas, matęs ir negalėjęs sustabdyti įvykio, žalojasi rankas, motina slapta geidžia atkeršyti visiems, susijusiems su vaiko žūtimi. „Pabaigos ugnis“ - tai simbolis, žymintis sunaikinto senojo ir, turinčio atgimti, naujojo gyvenimo pradžią. Tačiau, ar tai įmanoma tuomet, kai gyvenimas pasirodo pačiomis savo tamsiausiomis spalvomis, kai pasitikėjimas juo, regis, yra prarastas visam laikui, kai priešakyje - tik skaudi akistata su savimi ir beprasmiškas kelias į mirtį?
 
Dea Loher kurdama savo išdraskytą pasaulį, įdomiai ir netikėtai ieško ir randa įvairiausių kompozicijos priemonių, kuria savitą kalbą: nuo poetinės, baltųjų eilių iki gatvės žargono. Ji dažnai tiesioginę kalbą dialoge paverčia trečio asmens kalba,  monologais įgarsina „choro“ tekstus, kas paprastai vadinama „vidiniais monologais“. Tie kalbiniai-stilistiniai ir kompoziciniai eksperimentai sudaro visiškai nepakartojamą autorės stilių, į kurio specifiką yra įsigilinęs režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas. Režisierius sukūrė jau tris spektaklius pagal Dea Loher pjesę „Klaros santykius“- Rygoje, Dailės teatre (2005), spektaklius „Nekalti“ (2005) Kauno dramos teatre ir „Ruzvelto aikštė“ (2008) Kauno dramos teatre. Anot G. Varno, Dea Loher yra vienintelė šiuolaikinė autorė, prie kurios jis noriai grįžta. Režisieriui artimas Dea Loher požiūris į šiuolaikinį žmogų ir visuomenę. „Tas žmogus visada pasimetęs, vienišas, nelaimingas, jaučiasi nereikalingu, svetimu, atstumtu, bet autorė visada bus savo keistųjų ir pasimetusių personažų advokatė. Ji kritiška visuomenės ir politikų atžvilgiu, bet niekada - savo herojų. Tai savotiškas liūdnas šiandieninis egzistencializmas“ - sako režisierius.  

Spektaklio premjeros laukiama 2016 m. sausio mėnesį.