Naujienos

Kodėl liūdi Karlsonas?

2015. 09. 21.

Spektaklis sukurtas pagal garsios švedų rašytojos Astridos Lindgren apysaką vaikams „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Šiais metais knyga švenčia savo 60 metų jubiliejų. Su E. Jaru kalbėjomės apie A. Lindgren populiarumą ir būsimą premjerą, į kurią režisierius būtinai kviečia visą šeimą.

A. Lindgren fenomenas

Vaikų rašytoją A. Lindgren galima laikyti reikšmingiausiu Švedijos kultūriniu eksportu, nes jos knygos yra išverstos į daugiau nei devyniasdešimt pasaulio kalbų. Įdomu tai, jog ypatingo dėmesio ji sulaukė Rytų Europos šalyse. Sovietinėje Rusijoje Karlsono personažas buvo toks mėgstamas, kad imta gaminti žaislus, lipdukus, net pašto ženklus su linksmuolio vyruko atvaizdu. Karlsonas, Pepė Ilgakojinė ir kiti A. Lindgren personažai – akivaizdūs maištautojai prieš autoritetus, primestas elgesio, morales normas, ir tai tarsi atliepė tuometinėje totalitarizmo visuomenėje gyvenančių žmonių jauseną.

Režisierius Evaldas Jaras, aiškindamas A. Lindgren  fenomeną pabrėžia jos gebėjimą įsijausti į vaiko pasaulį, kuris yra neatsiejamas nuo autorės asmeninės patirties (jaunystėje rašytoja buvo priversta keliems metams atiduoti savo sūnui globai).

„A. Lindgren knygose yra daug fantazijos, svajonių ir žaidybinių elementų, tačiau dauguma herojų, nors ir pramanyti, slepia labai žmogišką esmę. Visi jų poelgiai, nuotykiai, išgyvenimai, atskleidžią nesuvaidintą, realią vaiko patirtį. Dažnai ją lydi liūdesys ir vienišumo jausmas. Tokių dalykų negali tiesiog išmąstyti, juos privaloma pačiam pajusti“, –  sako režisierius.

Nauja interpretacija

Jau kelios kartos skaitytojų žavisi nepaprasta istorija apie miesto berniuką, draugiškai visų vadinamą Mažyliu, ir jo ypatingą draugą Karlsoną, kuris išmoningai sugeba išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduria septynerių metų vaikas. Tačiau Jaunimo teatro spektaklyje bus kalbama ne tik apie tai, ką patiria tikro draugo besiilgintis vaikas. Režisierius nusprendė pasigilinti į nepaprastai įdomų Karlsono personažą.

Pasak režisieriaus, Mažyliui Karlsonas yra tiek pat reikalingas, kiek Karlsonui Mažylis. Jis žvelgia į šį personažą svarstydamas, o kas būtų, jeigu vieną dieną vaikams nebereikėtų Karlsono? Kas atsitiktų pačiam personažui? Ar jis prarastų tą begalinį pasitikėjimą savimi, ar pradėtų liūdėti ir ilgėtis laikų, kai visada buvo laukiamas ir mylimas? Karlsono situacija, panaši kaip ir Kalėdų Senelio: jeigu šiuolaikiniai vaikai juo netikės, jis paprasčiausiai išnyks. Todėl spektaklyje Karlsonas neprimins to linksmuolio, kurį mes esame įpratę vaizduotis iš žinomo animacinio filmuko, bet artės prie realaus, lengviau pasiekiamo ir aktualaus personažo. 

Svarbūs aktoriai

Karlsono vaidmuo patikėtas aktoriui Andriui Bialobžeskiui. Režisierius šį savo pasirinkimą vertina labai atsakingai ir pripažįsta, jog žinojimas, kad A. Bialobžeskis galės dalyvauti spektaklyje, paskatino jį imtis šio medžiagos. „Tokiam vaidmeniui reikia gyvenimiškos patirties. Aktorius turi žinoti, ką reiškia nusivylimas, noras tikėti, jog esi kažkam reikalingas. Nenorėčiau matyti Karlsono tuščiai linksminančio publiką, tai brandaus artisto vaidmuo“, – įsitikinęs režisierius.

Aktoriui Sergejui Ivanovui  taip pat teko nelengva užduotis. Jo kuriamas Mažylio personažas scenoje išbūna visą laiką. E. Jaras pabrėžia, jog bet kuriam aktoriui vaidinti vaiką yra sudėtinga, tačiau S. Ivanovas profesionaliai sprendžia šį rebusą. Jis puikiai sugeba perteikti kūrybingo ir mąslaus vaiko pasaulį, kuriame persipina nuobodi kasdienybė ir fantazijos reikalaujančiais žaidimais.

Spektaklyje taip pat vaidina Neringa Varnelytė, Aldona Bendoriūtė, Nerijus Gadliauskas, Giedrė Giedraitytė, Giedrius Arbačiauskas, Ignas Ciplijauskas ir Simonas Storpirštis. Spektaklio scenografiją kuria Marijus Jacovskis, muziką - Martynas Bialobžeskis, kostiumus – dailininkė Jolanta Rimkutė.

Spektaklis šeimai

Režisierius ragina į premjerą atkeliauti visai šeimai. „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo...“ suteiks progą geriau pažinti savo atžalas, įsijausti į jų pasaulėjautą. Kiekvienas tėvas vaikui nori būti kažkuo panašus į Karlsoną. Taigi bus iš ko pasimokyti“ – tvirtina jau antrą spektaklį Jaunimo teatro pristatantis E. Jaras.

Parengė Gintė Pranckūnaitė, "Lietuvos žinios", 2015-09-22