Naujienos

Ką žada 51-asis teatro sezonas?

2015. 08. 24.

Prioritetas – spektakliai vaikams ir jaunimui

Šį sezoną Valstybinis jaunimo teatras nusprendė ypatingą dėmesį skirti jaunajai auditorijai. 2015/2016 metų repertuare yra suplanuoti net trys spektakliai skirtingoms vaikų ir jaunimo amžiaus grupėms. 

Jeigu paklaustumėte, koks yra pats populiariausias Jaunimo teatro spektaklis, į kurį bilietai išperkami vos per kelias valandas, tektų pripažinti, jog tai – „Kakė Makė“. Teatras nusprendė pratęsti pažintį su smalsia ir žaisminga mergaite, kurios neįtikėtini nuotykiai žavi mažiausius teatro žiūrovus. Gruodžio mėnesį bus pristatytas spektaklis pagal Linos Žutautės naujausią knygelę „Kakė Makė ir pavogtas laikas“. Šį kartą Kakė Makė bandys įveikti nuobodulį ir ieškos kažkur pradingusio laiko.

Visai netrukus, rugsėjo 26–27 d., 12 val., Jaunimo teatro Didžiojoje scenoje žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Evaldo Jaro spektaklį „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo...“. Vieno žinomiausių ir populiariausių švedų rašytojos Astridos Lindgren sukurtų herojų pristatyti nereikia. Knygos „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ motyvais pasirodė ne vienas animacinis filmukas, pasaulio teatrai pristatė daugybę teatrinių versijų apie išdaigas krečiantį, linksmuolį vyruką. Kodėl šio herojaus prireikė būtent dabar, kai, regis, lentynos lūžta nuo gražuolių vampyrų ir nevykėlių dienoraščių? Pasak teatro literatūrinės dalies vedėjos Gintės Pranckūnaitės, Mažylio ir Karlsono istorija yra kaip niekada aktuali: „Spektaklyje kalbėsime apie vaiką, kuris pavargo nuo realybės – čia jį kontroliuoja tėvai, ramybės neduoda kiemo mušeikos, jis nuolatos jaučiasi vienišas. Žiūrint iš jo pozicijos, gyvenimas yra pernelyg sudėtingas ir nuviliantis. Yra sąsajų tarp savęs kūrimo šiuolaikiniuose interneto tinkluose ir netikėtai atsiradusio įdomaus, juokingo, tiesiog ,„faino“ personažo septynmečio kambaryje. Klausimas yra ne kaip, bet kodėl jis atsirado? Kas tokio nepakeliamo yra šiuolaikinio vaiko gyvenime, jog reikia slėptis už savo paties sukurto herojaus, ir kiek tas herojus gali jam padėti?“ Režisierius E. Jaras žada naują ir netikėtą Mažylio ir Karlsono istorijos interpretaciją, kurią skirs 8–12 metų vaikams.

Po Naujųjų metų jaunosios kartos režisierė Olga Lapina ruošiasi sukurti spektaklį pagal 2000 metais parašytą švedų dramaturgo Mattiaso Anderssono (g. 1969) pjesę „Bėgikas“.  Anderssonas rašyti teatrui pradėjo sulaukęs vos dvidešimties, ir visuomet savo auditorija laikė jaunimą – tuos, kurie netrukus taps atsakingais šalies piliečiais. Jis sugebėjo sukurti savitą dramaturginę kalbą, aiškiai apibrėžti jaunimui artimas problemas, kurios skatina ir suaugusiuosius permąstyti santykį su ateinančia karta. Dramaturgas užaugo Gotenburgo priemiesčiuose tarp imigrantų, fabrikų darbininkų ir bedarbystės varginamų žmonių. Tokia aplinka skatino jį kalbėti apie tuos, kurie yra nustumti į visuomenės paraštes ir kurių gyvenimai neprilygsta Holivudo filmams. Visi jo personažai priklauso kuriai nors klasei, atstovauja skirtingoms pasaulėžiūroms ir idealams. Ypatingai tai jaučiama pjesėje „Bėgikas“. Šiame tragikomiškame kūrinyje kalbama apie penkių paauglių savimonę, kuri skausmingai formuojasi, prasidėjus brendimo etapui. Jie siekia lyderiauti ir kovoti už savojo „aš“ įprasminimą. Konkurencija verčia juos eiti pirmyn ir nepasiduoti primestoms moralės normoms. 

Egzistencializmo klausimai

Vienu svarbiausių sezono įvykių taps režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Pabaigos ugnis“. Savo naujuoju spektakliu režisierius grįžta prie vokiečių dramaturgės Dea Loher kūrybos. Pagal šios autorės pjeses G. Varno sukurti jau trys spektakliai – „Klaros santykiai“ Rygos „Dailės“ teatre (2005), „Nekalti“ (2006) ir „Ruzvelto aikštė“ (2008) Kauno dramos teatre. Šį kartą G. Varnas siekia naujai nagrinėti ankstesniuose spektakliuose iškilusias kaltės, atsakomybės temas. Pjesė „Pabaigos ugnis“ laikoma viena geriausių autorės pjesių. Pagrindinis pjesės įvykis – 8 metų berniuko žūtis, kuri, lyg atsitiktinė teroristo susprogdinta bomba, sužeidžia visus veikėjus – vienus lengviau, kitus sunkiai, o trečius – ir mirtinai. Mirtis tarsi sugriauna veikėjų gyvenimus, jie kankinami kaltės, skausmo ir beprasmybės, desperatiškai ieško atsakymų. Šioje pjesėje dramaturgė gilinasi į šiuolaikinio žmogaus jauseną, santykius, jo gyvenimo vertę ir prasmę. Įdomiai ir netikėtai ieško ir randa įvairiausių istorijos pasakojimo priemonių.

„Man yra artimas Loher požiūris į šiuolaikinį žmogų ir visuomenę. Tas žmogus – visada pasimetęs, vienišas, nelaimingas, jaučiasi nereikalingas, svetimas, atstumtas, bet autorė visada bus savo keistų ir pasimetusių personažų advokatė. Ji kritiška visuomenės ir politikų atžvilgiu, bet niekada – savo herojų. Tai savotiškas liūdnas šiandieninis egzistencializmas“, – sako režisierius G. Varnas, kurio spektaklis papildys Jaunimo teatro repertuarą jau kitų metų sausio mėnesį.

Edukacinės programos

 
Jaunimo teatras tęsia pradėtą projektą „Aktoriai skaito pasakas“. Šį rudenį mažieji teatro žiūrovai sulauks išskirtinės dovanos. Projekto tikslas dvejopas – norima ne tik paskatinti vaikus daugiau laiko skirti knygoms, bet ir domėtis teatro meno pagrindais – raiškiu teksto skaitymu, improvizuotu pasakojimu, istorijų kūrimu. Projekto metu vaikai gali iš arčiau susipažinti su pačiais aktoriais, jų darbu ir sužinoti, kaip paprasta istorija gali tapti teatro spektakliu. Šiais metais projektas siekia supažindinti vaikus su skirtingų šalių pasakomis, pradedant Šiaurės ir Pietų Amerika ir baigiant tolimąja Azija. Sekant pasakas, vaikai bus supažindinami su įvairių pasaulio šalių kultūra, sužinos, kokie žmonės gyvena kituose žemynuose ir kokie pasakiški herojai lydi mįslingus prosenelių pasakojimus. 
 
Vaikus taip pat džiugins neužmirštamos aktorės Aušros Pukelytės edukacinės ekskursijos po teatrą. Teatras – paslaptinga ir mistinė vieta, slepianti daug intriguojančių paslapčių. Scena, kurioje vaidinami spektakliai, yra tik nedidelė dalis to, kas vadinama teatru. A. Pukelytės ekskursijos supažindina vaikus su nematoma teatro dalimi. Kelionėje po teatrą ji lydi jaunuosius žiūrovus ten, kur paprastai netenka pabuvoti eiliniam teatro lankytojui, – į grimo ir persirengimo kambarius, siuvyklą, kostiumų sandėlį, milžiniškas dekoracijų laikymo patalpas. 
 

Kur dingo teatro jubiliejus?

Mūsų žiūrovus norime informuoti, kad, nepaisant to, jog praėjusiais metais buvo paskelbtas 50-asis teatro sezonas, šventinis periodas dar neprasidėjo. Valstybinis jaunimo teatras buvo įkurtas 1965 m. sausio mėnesį, tačiau pirmoji teatro trupė susirinko tik tų pačių metų rugsėjį, o pirmoji premjera, režisierės Aurelijos Ragauskaitės spektaklis W. Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“, pasirodė dar vėliau – 1966 m. gegužės 27 d. Tradiciškai ši data laikoma teatro atidarymo diena. Taigi, šiais metais, sezonui persiritus į antrą pusę, turėtumėte vis dažniau išgirsti apie planuojamus jubiliejinius renginius – susitikimus su aktoriais, senų spektaklių įrašų peržiūras, parodas ir kitus teatro įvykius. O kad nieko nepraleistumėte, siūlome sugrįžti į titulinį teatro puslapį ir užsisakyti naujienlaiškį!