Gudmundur Steinsson

LUKAS

Režisierius: Algirdas Latėnas
Trukmė: 2 val. 20 min.

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė
Kompozitoriai – Faustas Latėnas
Videodizaineris – Džiugas Katinas
Judesio kompozicijos autorė – Rūta Daraškevičienė
Ritmikos ir garso efektų autorė – Nijolė Sinkevičiūtė

Premjera 2016 m. rugsėjo 16,17 d.

Vaidina:
Matas Dirginčius, Tomas Kizelis, Roberta Sirgėdaitė.



Bilietų pirkimas - pasirinkite datą:


Aprašymas

Islandų dramaturgo Gudmunduro Steinssono (1925–1996) kūryba Lietuvos žiūrovams nėra pažįstama, pjesė „Lukas“ mūsų šalyje statoma pirmą kartą. 1975 m. parašytas kūrinys net ir šiandien skamba aktualiai ir savo tema skatina diskutuoti apie visuomenės neatsparumą įvairioms valdžios manipuliacijoms. Nors pasirinkimo laisvė yra viena esminių nepriklausomybės idėjų, tačiau G. Steinssonas klausia, ar nėra taip, kad mums tik atrodo, jog turime laisvę ir galimybę rinktis, ar mums nėra primetama stipresniųjų valia? O gal mes patys sudarome sąlygas priespaudai atsirasti? Pjesėje šie klausimai nagrinėjami per nedidelį šeimyninių santykių modelį. Istorija pasakoja apie pagyvenusią porą – Elžbietą ir Albertą, – kuriuos kiekvieną sekmadienį lanko Lukas. Tai suteikia prasmę poros egzistencijai. Šeimininkai sudievina Luko asmenybę ir vėliau patys nukenčia, negalėdami suvaldyti vis agresyvėjančio svečio elgesio.

Kalbėdamas apie savo sprendimą realizuoti šią pjesę scenoje, rež. A. Latėnas sakė: „Man visada buvo įdomi valdžios tema. Dėl to mano kūrybiniame kelyje atsirado tokios pjesės kaip „Ričardas III“, „Makbetas“... O G. Steinssono pjesė pasirodė patraukli dėl to, kad ši tema joje labai gražiai užkoduota šeimos kontekste. Visgi pasakojimas čia konstruojamas ne buitiškai, o subtiliai, sudėtingai, dėliojamas tarsi mozaika. Manau, kad atėjo laikas apie valdžią, jos reikšmę mūsų egzistencijai kalbėti būtent dramaturgo pasiūlytu būdu. Valdžia negali be mūsų, o mes negalime be jos. Kas sujungė šiuos du polius – Dievas ar Šėtonas, – klausia autorius. Esu įsitikinęs, kad šie du poliai turi pereiti į kitą kokybę, kitą lygmenį, nes šiandien jie jau išsigimę. Turime atrasti naujų egzistavimo būdų: mes negalime likti nubukintais rinkėjais, o jie – valdantieji – amžinais išrinktaisiais. Tai turi pasikeisti.“

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje kuria į Jaunimo teatrą po nedidelės pertraukos sugrįžęs aktorius Tomas Kizelis. Jo įkūnijamas Lukas – vienu metu yra ir sūnus, ir diktatorius, ir Dievas, ir Šėtonas, teisėjas, visaregis, budelis, kankintojas, galiausiai – Nukryžiuotasis, Šventasis... Tokiam daugialypiam personažui atskleisti aktorius T. Kizelis scenoje naudoja puikiai įvaldytus mušamuosius instrumentus. Perkusija pasirinkta neatsitiktinai juk, anot režisieriaus, ne vienas diktatorius pradėjo nuo pionieriško būgnelio mušimo, kuris palaipsniui išaugo į masinius maršus. Tomui Kizeliui keliama užduotis – išties sudėtinga: tarp muzikinių improvizacijų mušamaisiais instrumentais jis turi atskleisti ir tuos užkoduotus autoriaus siekius, kurti personažą, kuriame atpažįstami visų laikų diktatorių bruožai, jiems būdingi dėsningumai.

Apie dramaturgą Gudmundurą Steinssoną:

Tai vienas žinomiausių XX a. islandų dramaturgų. Jo kūrybos pakilimas siejamas su Islandijos profesionalaus teatro atėjimu 7-jame dešimtmetyje. G. Steinssonas savo gyvenimą pašventė teatrui, sukurdamas apie 20 pjesių. Pjesė „Lukas“ sukurta 1975 m. Vos pasirodžiusi, ji iškart buvo pristatyta žiūrovams Islandijos nacionaliniame teatre. Dar sykį šiame teatre ji parodyta 2013 m.

G. Steinssonas vadinamas socialiai sąmoningu rašytoju, nes buvo drąsus pasikeitusio pasaulio kritikas ir laikė teatrą tinkama vieta kalbėti apie visuomenės ydas. Tačiau, skirtingai nei kiti to meto autoriai, jis savo pjesėse nemoralizavo. Sociume vykstančius procesus jis perkeldavo į šeimyninį kontekstą ir žvelgdavo į valstybę, kaip į makrokosmosą, kuriame yra dvi pusės: valdantieji ir tai valdžiai paklūstanti masė. Tie, kurie nori ryšius sukurti, ir tie, kurie tuos ryšius nutraukia.