Henrik Ibsen

JUNAS GABRIELIS BORKMANAS

Režisierius: Gintaras Varnas
Trukmė: 2 val. 40 min.

Scenografas: Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė: Jolanta Rimkutė
Kompozitorius: Antanas Kučinskas
Videodizaineris: Rimas Sakalauskas

Premjera 2017 m. vasario 10 d.

Vaidina:
Kostas Smoriginas, Jūratė Onaitytė, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius, Eglė Špokaitė, Jovita Jankelaitytė, Skomantas Duoplys, Pijus Narijauskas, Aldona Bendoriūtė, Jonė Dambrauskaitė.

Nuotraukų autorius: Dmitrijus Matvejevas



Bilietų pirkimas - pasirinkite datą:

2017-09-28 - 18:00
2017-10-12 - 18:00
2017-10-13 - 18:00
2017-11-04 - 18:00
2017-11-07 - 18:00
2017-12-19 - 18:00
2017-12-20 - 18:00

Aprašymas

Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje scenoje viena reikšmingiausių 52-ojo sezono premjerų – spektaklis „Junas Gabrielis Borkmanas“ pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę. Spektaklio režisierius – Gintaras Varnas. Vaidina legendinių aktorių ketveriukė: Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Dalia Overaitė bei Jūratė Onaitytė. Spektaklio scenografiją kuria nebe pirmą kartą su rež. G. Varnu dirbantis dailininkas Gintaras Makarevičius. 

Publikos mylimi vyresnės kartos teatro ir kino aktoriai Kostas Smoriginas, Dalia Overaitė, Jūratė Onaitytė, Vidas Petkevičius susitinka režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje pagal H.Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas”. Pasak teatrologės Audronės Girdzijauskaitės, „Junas Gabrielis Borkmanas“ – viena aukščiausių Ibseno vėlyvosios kūrybos viršūnių (1896), galingų charakterių drama, kurioje visi spiečiasi aplink pagrindinį, svarbiausią ir galingiausią – Juną Gabrielį Borkmaną, potencialiai sukaupusį savyje dieviškąją ir velniškąją patirtį. „Borkmanas“ – tai lyg didelės gyvenimo dramos finalas“. Anot režisieriaus G.Varno, ši pjesė – apie gyvenimo pabaigą. Čia permąstomi poelgiai, jų kaina ir prasmė, suvedamos sąskaitos su likimu. Kūrinyje taip pat kalbama apie skirtingas žmonių kartas – senają, gyvenančią žlungančiomis iliuzijomis, ir jaunąją – žmones, kurie nori tik „gyventi ir būti laimingi“ – jie nieko nelaukia, o veikia čia ir dabar: ieškodami savosios laimės, išvažiuoja, pabėga, emigruoja.

Per sukrečiančią šeimos dramą Ibsenas vaizduoja iš neapykantos gimusių iliuzijų krachą ir susitaikymą su likimu, su artimu žmogumi. K.Smorigino kuriamas bankrutavusio bankininko Borkmano paveikslas įkūnija jaudinantį didelių užmojų žmogaus likimo saulėlydį. Borkmano ir jo gyvenimo moterų seserų dvynių (J.Onaitytė ir D.Overaitė) nuožmioje kovojoje už savo gyvenimo iliuzijas tėvai pasirengę paaukoti vienintelę savo atžala. Ibsenas kelia klausimą – ar vaikai gali būti atsakingi už su jais siejamas tėvų viltis? Ir atsako – ne. Borkmanų sūnus išsilaisvina iš šeimos gniaužtų ir pasirenka laisvą bohemišką gyvenimą, kuris taip pat žada liūdną atomazgą… Palikdamas Borkmanų šeimą ant žlugusių gyvenimo iliuzijų griuvėsių,  Ibsenas suteikia apsivalymo galimybę. Pjesės finalą persmelkia tikrų jausmų ilgesys ir gyvenimo trapumo suvokimas, aplankantis gyvenimo pabaigoje didingos atšiaurios gamtos akistatoje.

Spektaklis „Junas Gabrielis Borkmanas“ turėtų sudominti klasikinio teatro gerbėjus, pasiilgusius gerų aktorių, įsimintinų vaidmenų ir kelionės į žmogiškų santykių gelmes.

Pjesė „Junas Gabrielis Borkmanas“ Lietuvoje statyta du kartus: 1974 m. Šiaulių dramos teatre ir 1981 m. Valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Režisierius G. Varnas prie H. Ibseno dramaturgijos grįžta beveik po 20 metų: 1998 m. jo statyta „Heda Gabler“ (Kauno nacionaliniame dramos teatre) iki šiol laikoma viena ryškiausių šios pjesės interpretacijų Lietuvos scenoje. Režisierius G. Varnas ypatingai vertina norvegų dramaturgą dėl jo pjesėse meistriškai naudojamų simbolinių prasmių, gebėjimo išreikšti gyvenimui pasmerkto žmogaus ir jo santykio su visuomene prieštaringumą.

H. Ibsenas (1828–1906) – norvegų rašytojas, vienas ryškiausių pasaulio dramaturgų, laikomas šiuolaikinės dramos pradininku ir moderniojo teatro įkūrėju. H. Ibsenas įvardijamas realizmo tėvu teatre. Jis sukūrė savo teatro fenomeną – probleminį teatrą, kurį pats vadino idėjų drama. H. Ibseno sukurtas fenomenas ilgam pakeitė teatro madą – net ir šiandien H. Ibseno sukurtas tiesos modelis gyvas – juo seka ne tik dramaturgai, bet ir žymiausi pasaulio teatrai. Teatro teoretikai ir praktikai H. Ibseną vertina ne vien kaip rašytoją, bet ir kaip mąstytoją, moralinį filosofą, visuomenės kritiką. Jam priskiriama vieta „dramos piramidės“ viršūnėje šalia Sofoklio ir Shakespeareʼo. Praėjus daugiau nei šimtui metų po autoriaus mirties, vis dar žinomos ir pasaulio teatruose statomos apie 15 jo pjesių, tarp kurių: „Peras Giuntas“, „Lėlių namai“, „Šmėklos“, „Visuomenės priešas“, „Laukinė antis“, „Rosmersholmas“, „Heda Gabler“, „Statytojas Solnesas“, „Junas Gabrielis Borkmanas“.