Black Box

Jaunųjų menininkų bendradarbiavimo ir sklaidos platforma Black Box suprantama kaip pirminė klasikinė teatro matrica su aiškiomis ribomis ir taisyklėmis, galinti tapti erdve įvairiems scenos meno veiksmams – spektakliams, interaktyviems projektams, instaliacijoms, performansams, atvira eksperimentui bei meninei rizikai. Apibrėžta Black Box sąvoka suteikia jauniesiems menininkams laisvę transformuoti erdvę per kūrybos procesą. Šioje platformoje kartu su tarptautinę reputaciją pelniusiais teatrais TR Warszawa ir Volksbühne Berlin, taip pat su partneriais Baltijos šalyse – Latvijos naujojo teatro institutu ir Estijos Vaba Lava teatru – plėtojamas bendras projektas Baltic Transfer, kuriame per kūrybines dirbtuves ir (arba) sklaidos koprodukcijas siekiama didesnio jaunųjų Lietuvos talentų matomumo tarptautinėje erdvėje ir aktyvaus dalyvavimo tarptautinėje teatro bendruomenėje, gvildenant šiandien aktualias temas.

Black Box vitrina

2019 metų lapkričio 5–9 dienomis Jaunimo teatras kviečia į jaunųjų menininkų spektaklių bei eskizų vitriną. Black Box vitrinos metu bus parodyti du naujausi jaunųjų režisierių spektakliai – režisierės Kamilės Gudmonaitės dokumentinis garso spektaklis Sapnavau sapnavau ir Eimunto Nekrošiaus mokinio Adomo Juškos naujausias darbas Fikcijos. Taip pat bus pristatyti keturių naujų rengiamų darbų eskizai: šio sezono teatro rezidentų Eglės Švedkauskaitės Žmogus iš žuvies, Ievos Kaniušaitės Mama skaitymai pagal rusų dramaturgės Asios Vološinos pjeses, Adomo Juškos Miego brolio skaitymai bei garso menininko Arturo Bumšteino eksperimentinis audiopasirodymas Kalkwerkas. Skaitymo grupė. Vitrinos svečiai taip pat turės galimybę pamatyti ir teatro spektaklius Vienos miško pasakos (rež. Yana Ross), Balkonas (rež. Eric Lacascade), Apie Baimes (rež. Olga Lapina). Visi vitrinos spektakliai bus rodomi su angliškais subtitrais.

Mama

Dramaturgė Asia Vološina

Režisierė Ieva Kaniušaitė

Skaito Gabrielė Ladygaitė

Pagrindinei šios monodramos veikėjai kiekvienas gimtadienis sukelia skausmą ir įsiūtį. Kai mergaitei buvo vos keleri metai, nuo vėžio mirė jos mama, palikdama keletą laiškų, kuriuos dukra turės perskaityti per ateinančius savo gimtadienius. Juose – linkėjimai gimtadienio proga ir mamos vizijos, koks turėtų būti tolesnis dukters gyvenimas. Tačiau tai, apie ką motina svajojo ir tikėjosi, labai skiriasi nuo realybės…

Žmogus iš žuvies

Dramaturgė Asia Vološina

Režisierė Eglė Švedkauskaitė

Aktoriai: Viktorija Kuodytė, Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Aleksas Kazanavičius, Matas Dirginčius

Eglė Švedkauskaitė: „Žmogus iš žuvies“ – lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties  laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos. Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?

Asia Vološina – aktyvi jaunosios kartos Rusijos dramaturgė. 2018 m. išleistas jos pjesių rinkinys Miršta choras. Keturios pjesės apie Rusiją, į kurį įtraukta ir pirmą kartą Lietuvoje pristatoma pjesė Žmogus iš žuvies (2016 m.). Režisieriaus Jurijaus Butusovo spektaklis pagal šią pjesę 2018 m. tapo ne tik Maskvos dailės teatro, bet ir viso teatro sezono įvykiu.

Eglė Švedkauskaitė baigė teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (vadovas Jonas Vaitkus). Debiutavo su spektakliu Heda Gabler (2017 m., Lietuvos rusų dramos teatras). 2018 m. Spoleto festivalyje (Italija) laimėjo Jaunojo Europos teatro prizą. Jos kūrybai būdingi šiuolaikinės visuomenės tyrimai, per komiškas stereotipines situacijas atskleidžiantys atpažįstamą šių dienų pasaulio tikrovę.

Kalkwerkas. Skaitymo grupė

Pagal Thomo Bernhardo novelę Kalkwerkas

Režisierius Arturas Bumšteinas

Aktoriai: Emilija Jaujininkaitė, Jonė Dambrauskaitė, Mantas Zemleckas, Sergejus Ivanovas

Scenos dailininkė Viktorija Damerell

Arturas Bumšteinas: Scenoje keturi aktoriai-muzikantai klausosi savo pačių įrašytų balsų, skaitančių Thomo Bernhardo knygos „Kalkwerkas“ fragmentus. Iš nuogirdų sukonstruotame tekste pasakojama apie niekaip nepradedamą rašyti knygą – traktatą apie klausą, o aktoriai-muzikantai, įdėmiai besiklausydami pačių savęs, tuo pat metu bando sukurti dainą. Gyvai scenoje kuriama daina, meditatyvios, beveik ritualinės skaitymo intonacijos, radijo laidos vedėjui paklusnūs balsai, nesibaigianti, nors ir niekad neprasidedanti istorija…

Thomas Bernhardas – vienas žymiausių XX a. austrų rašytojų bei dramaturgų, o jo novelė Das Kalkwerk (Kalkwerkas) yra sudėtinga, tačiau paprastai papasakota istorija žmogaus, kuris visą savo gyvenimą bando parašyti knygą, bet ši idee fixe galų gale sutraiško patį protagonistą bei jo šeimą. Ši siurrealistinė menininko drama skleidžiasi vienos nesibaigiančios pastraipos ritmu, o visuomenė toliau abejingai funkcionuoja, kiekvienam joje atliekant savo rolę.

Arturas Bumšteinas – menininkas, dirbantis su garsu. Jis domisi garso antropologija bei savadarbiais kūrybos metodais. Dirba muzikos, parodų ir performanso meno, teatro bei radijo meno disciplinų sankryžose. Jo darbai buvo pristatyti tokių institucijų kaip Holland Festival, Unsound, Ultraschall, Cricoteka, Operomanija, Deutschlandfunk Kultur, Vilniaus ŠMC, galerija Vartai, Berghain Kantine bei daugelio kitų. 2014 m. už savo radijo meną kūrėjas buvo įvertintas Palma Ars Acustica prizu, 2017 m. jis buvo Berlyno menininkų programos DAAD rezidentas, o 2019 m. už garso eksperimentų integraciją į lietuviško teatro kontekstus apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru. Arturas Bumšteinas taip pat yra šiuolaikinės muzikos festivalio Jauna Muzika meno vadovas.

Miego brolis

Pagal Roberto Schneiderio to paties pavadinimo romaną

Režisierius Adomas Juška

Vaidina: Andrius Bialobžeskis, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius, Digna Kulionytė, Aušra Pukelytė, Aurelijus Pocius

Adomas Juška: Spektaklis bus apie ypač jautrų žmogų – Johanesą Eliją Adlerį, apie jo santykį su meile, muzika ir mirtimi. Apie žmogų, kuris gyvena, jaučia ir galiausiai miršta be jokių kompromisų. Apie žmogų, kuris muziką geba priimti betarpiškai, kaip ir jį supantį pasaulį, kurį suvokia ir girdi kaip muziką. Galbūt realybėje tai nėra įmanoma, tačiau aš ir noriu kurti apie tai, kas neįmanoma. Apie neįmanomą jautrumą, neįmanomą meilę. Ne veltui kūrinyje Elijas groja vargonais, o ne kitu instrumentu – vargonų paskirtis visuomet buvo religinė, dvasinė. O ir žmogaus gyvenimas, likimas kartais paklūsta labiau muzikos dėsniams. Kiekvienas žmogus savo gyvenimu, mintimis, veiksmais „groja“ tam tikrą kūrinį. Klausimas – kiek grožio, idėjų, jausmo ir dinamikos tame kūrinyje bus. O kalbant apie teatrinę išraišką – repetuodami su aktoriais, mėginame padaryti taip, kad spektaklio pagrindas būtų ne dramaturgija, o muzika – kad pati spektaklio prigimtis – net aktorių buvimas ir veikimas scenoje – būtų iš tiesų muzikinė.

Fikcijos

Režisierius Adomas Juška

Vaidina: Andrius Bialobžeskis, Aleksas Kazanavičius, Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Adomas Juška: Tai ne biografinis spektaklis apie Borgesą, nors jo gyvenimo momentų neišvengiamai bus, mat Borgesas neretai į apsakymus kaip personažą įtraukdavo ir patį save. Dauguma spektaklio veikėjų yra rašytojai. Man svarbios asociacijos. Magiškojo realizmo paieškos. Teksto spektaklyje labai nedaug. Veiksmas gimė dirbant su aktoriais. Per repeticijas išsigrynino nauja žmogaus gyvenimo istorija. Man norisi, kad šis spektaklis savo siurrealumu pakylėtų žiūrovą kažkur aukščiau, virš realybės, virš įprasto konteksto.

Adomas Juška baigė teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (vadovas Eimuntas Nekrošius). Trečiaisiais studijų metais Juška debiutavo su spektakliu Šveikas (2018 m., Valstybinis jaunimo teatras), po metų pristatė antrą savo darbą – Fikcijos (2019 m., Valstybinis jaunimo teatras). Autorius neigia meno filosofų ir teoretikų įtaką, tačiau Juškos sukurtuose spektakliuose galima pajusti gilų filosofinį prisilietimą prie užsienio literatūros klasikos, jiems būdinga brandi režisūros kalba, kupina apmąstymų, simbolių ir grotesko.

Sapnavau sapnavau

* Dialogas: dokumentiniai nuteistųjų iki gyvos galvos ir aukų artimųjų liudijimai

Režisierė Kamilė Gudmonaitė

Dramaturgė Teklė Kavtaradze

Kompozitorius Dominykas Digimas

Kamilė Gudmonaitė: Mūsų tikslas – tirti, ar yra įmanomas dialogas tarp visuomenės ir atstumtųjų. Ar mums įmanoma kalbėtis? Mums įdomu, koks yra kaltinamųjų požiūris į jiems mestus kaltinimus ir koks yra jų pačių santykis su padarytu nusikaltimu. Kaip jie jaučia, išgyvena kaltę? Ir kas apskritai jiems yra kaltė?

Kamilė Gudmonaitė baigė teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (vadovas Gintaras Varnas). Trečiaisiais studijų metais Gudmonaitė debiutavo su spektakliu Sapnas (2014 m.), kuriam buvo skirta pirmoji premija Spoleto festivalyje (Italija). Per penkerius metus Kamilė Gudmonaitė sukūrė kritikų įvertintus spektaklius, Dievas yra DJ (2015 m.), Trans Trans Trance (2016 m.) ir Keturi (2018 m.). Jos kūryboje dominuoja socialinės temos, atspindinčios šiuolaikinę visuomenę, tiriančios socialinės atskirties, dvigubų standartų ir kitas problemas. Šie bruožai ir polinkis eksperimentuoti su forma bei įvairiais žanrais apčiuopiamas naujausiame dokumentiniame audiospektaklyje Sapnavau sapnavau (2019 m., Valstybinis jaunimo teatras).

 

Black Box vitrinos programa

Lapkričio 5, antradienis

Mama skaitymas, 17.00 val., kitos teatro erdvės

Žmogus iš žuvies skaitymas, 20.00 val., Salė 99

Lapkričio 6, trečiadienis

Kalkwerkas. Skaitymo grupė skaitymas, 15.00 val., Salė 99

Vienos miško pasakos, 18.30 val., Didžioji salė

Lapkričio 7, ketvirtadienis

Fikcijos, 16.00 val., Salė 99

Lapkričio 8, penktadienis

Miego brolis skaitymas, 15.00 val., Salė 99

Balkonas, 18.30 val., Didžioji salė

Lapkričio 9, šeštadienis

Apie Baimes, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 val., teatro fojė

Sapnavau sapnavau, 15.00, 17.00, 19.00 val., Salė 99

 

Vitrinos renginiai nemokami. Vietų skaičius ribotas.

 

Iliustracijos autorė Medilė Šiaulytytė