„Lietuvoje esama didžios istorinės paslapties. Mūsų tėvynė, kitados buvusi galingiausia imperija, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Europos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė“ - sako Arvydas Juozaitis, premjerinio spektaklio „Širdis Vilniuje“ pjesės autorius ir idėjos sumanytojas.

Parašyti pjesę rašytoją įkvėpė XX a. pradžios dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip „geležinių vadų“ Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio asmenybės. Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų herojų, mistinį susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Pilsudskio širdis. Paslaptingoje vietoje, tarsi skaistykloje, o galbūt kalėjime, atsiduria ne tik abu revoliucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalintos Lietuvos istorinės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas bei lietuvių tapatybės identitetas. Šie du revoliucionieriai padarė neabejotiną įtaką Lietuvos, o ypatingai Vilniaus miesto istorijai.

Spektaklio režisieriai pagrindinius vaidmenis skyrė Gediminui Storpirščiui ir Aleksui Kazanavičiui, kurie ir sukūrė imperinius užmojus turėjusių istorinių rytų Europos lyderių paveikslus. Spektaklyje taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis, Janina Matekonytė, Dovilė Šilkaitytė ir Simonas Storpirštis.